Starogard Gdański (Gdánsko Starògardas), miestas Lenkijos šiaurėje, Pamario vaivadijoje, į pietus nuo Gdansko; apskrities centras.
46 373 gyventojai (2021).
Starogard Gdański įsikūręs abipus Wierzycos upės (Vyslos intakas). Per Starogard Gdański eina Tczewo–Chojnicių geležinkelis ir plentas.
Chemijos ir farmacijos (Polpharma SA įmonė), maisto, elektrotechnikos, medienos apdirbimo (laivų baldų fabrikas), avalynės, metalo apdirbimo, siuvimo, stiklo pramonė. Dalis miesto priklauso Pamario laisvajai ekonominei zonai. Turizmas.
Pamario visuomenės mokslų, politikos ir ūkio aukštoji mokykla, Gdansko universiteto filialas. Kociewių etnografinio ir kultūrinio regiono muziejus (rotušėje).
2271
Architektūra
Išliko miesto sienos su bokštais (14 a.) fragmentų. Sakraliniai pastatai: katalikų Šv. Mato (14 a. pirma pusė–15 a., rekonstruota 1902), evangelikų Šv. Kotrynos (1802), katalikų Šv. Vaitiekaus (1939, architektas K. Ulatowskis) bažnyčios, senoji sinagoga (1846). Neorenesansiniai Wiechertų rūmai (1893).
2271
Istorija
8–18 a. Starogard Gdański teritorijoje buvo gyvenvietė. Iki 12 a. kaštelionijos centras. 13 a. įkurta prekybinė gyvenvietė. 1305 parduota Vokiečių ordinui. 1348 suteiktos miesto teisės. 1440–66 Prūsijos sąjungos narys. 1466–1772 priklausė Lenkijai. Seniūnijos centras, Pamario vaivadijos seimelių vieta. 16 a. buvo stambus ūkio centras. 1655–60 miestą nusiaubė Švedijos kariuomenė. 1772–1920 priklausė Prūsijai. 19 a. išsiplėtė, pastatyta gamyklų, nutiestas geležinkelis. 1920 atiteko Lenkijai. Per II pasaulinį karą čia veikė nacių Vokietijos įsteigtas Stutthofo koncentracijos stovyklos skyrius, 4 karo belaisvių darbo stovyklos, netoli Starogard Gdański sušaudyta apie 7000 gyventojų, iš jų – 500 vaikų. Veikė partizanų antinacinių organizacijų, Armijos Krajovos būriai. 1945 miestą užėmė SSRS kariuomenė. 19 a.–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.
2271