Stasys Eidrigevičius
Eidrigẽvičius Stasys 1949 07 24Mediniškiai (Smilgių vlsč., Panevėžio apskr.), lietuvių dailininkas. Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras (2009). Nuo 1980 gyvena Varšuvoje. 1968 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1973 − Lietuvos dailės institutą (J. Švažo mokinys).
Kūryba
Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų (daugiausia vaikams): V. Žilinskaitės Robotas ir peteliškė (1978) ir Kelionė į Tandadriką (1984), Z. Batko Atgalios (Z powrotem 1984, išleista Varšuvoje; lietuvių kalba 2016), E. T. A. Hoffmanno Aukso puodas ir kitos istorijos (abi 1985), Ch. Perrault Batuotas katinas (Le Chat botté 1990, išleista Ciuriche), A. Ramachanderio Mažoji kiaulytė (Little Pig 1992, išleista Londone), K. Baumanno Alkanasis (The Hungry One 1993, išleista Ciuriche ir Niujorke); Laumių pasakos (2008), F. Davido Berniukas ir jo mylinti širdis (Le Garçon au coeur plein d’amour 2010, išleista Urvilleʼyje‑Nacquevilleʼyje, Prancūzija; lietuvių kalba 2017).
S. Eidrigevičius. C. Miłoszo eilėraščio Mano tėvynėje iliustracija (ofortas, 1988; © LATGA, 2020)
S. Eidrigevičius. Plakatas Stasys Eidrigevičius. Veidas ant kaukės (2011, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus; © LATGA, 2020)
Varšuvos teatre Studio pastatė spektaklius Baltas briedis (1993) ir Medinis žmogus (2007). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas (Kelias 1992, Šulinys 1993, Ratai 1995, Erotikos 1997, Lietus 2000). Sukūrė unikalius dailės žanrus − kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai − žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo; ryšku gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos.
Parodos
Nuo 1969 dalyvauja parodose. Surengė apie 100 individualių parodų įvairiose šalyse; Lietuvoje 1993, 1996, 2000, 2002, 2011, 2012, 2014, 2016–19.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje.
Knygos
Parašė poemą Giedanti gaidžio galva (2016; knyga iliustruota jo paties piešiniais, fotografijomis ir archyvine medžiaga), esė (Meno klajūno eskizai: esė ir kiti tekstai 2022).
Apdovanojimai
Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų, tarp jų: Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai (1973, 1975, 1979), Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas (1986), Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas (1989), Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis (1994), Lenkų plakato bienalės Katowicuose aukso medalis (1999). Gedimino ordino Karininko kryžius (2000). Lietuvos nacionalinė premija (2001). Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžius (2019).
P: S. Eidrigevičius. Plakatai Vilnius 2002; Stasys Eidrigevičius. Veidas ant kaukės / sud. R. Urbonienė, M. Žvirblytė Vilnius 2011; Stasys Eidrigevičius. Fantazijos pratybos Panevėžys 2014; L: Stasys Eidrigevičius. Retrospektywa: 1973–93 Warszawa 1993; Stasys 50. Wystawa retrospektywna Kraków 1999; Stasys: piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai, saitai, paslaptys, žvilgsnis / sud. R. Rachlevičiūtė, E. Grigoravičienė, J. Jacovskis Vilnius 2011.
2271