statybinių medžiagų pramonė

statýbinių mẽdžiagų prãmonė, kompleksinė pramonės šaka, kurios įmonės gamina statybines medžiagas. Statybinių medžiagų pramonė apima cemento pramonę, statybinių konstrukcijų gamybą, surenkamojo gelžbetonio pramonę, smėlio gavybą, kitų nerūdinių medžiagų, apdailos medžiagų ir akmens gavybos ir apdirbimo, sienų medžiagų (plytų ir kitų), stogo, hidroizoliacinių, termoizoliacinių medžiagų, statybinės keramikos, polimerinių statybinių medžiagų, akytųjų užpildų, gipsinių ir kitų rišamųjų medžiagų, nemetalinių rūdų pramonę, taip pat asbesto pramonę, asbestcemenčio pramonę (asbesto ir asbestcemenčio gamyba daugelyje šalių ribojama ar net draudžiama dėl ekologinių priežasčių). Statybinės medžiagos gaminamos iš daugelio rūšių nerūdinių medžiagų. Polimerų, aliuminio, lengvųjų užpildų naudojimas padeda mažinti pastatų ir statinių svorį. Statybinių medžiagų pramonė tradiciškai išplėtota Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. 20 a. pabaigoje nerūdinių statybinių medžiagų, statybinio stiklo ir keramikos didžiausia gamintoja pasaulyje tapo Kinija. 21 a. pradžioje daug nerūdinių statybinių medžiagų taip pat gamina Indija, Pietų Korėja, Brazilija, Turkija, Meksika. 2010 pasaulyje pagaminta 3310 mln. tonų cemento, 311 mln. tonų kalkių ir klinčių, išgauta 147 mln. tonų gipso. Cemento daugiausia gamino Kinija (1880 mln. tonų, arba 56,8 % pasaulinės gamybos), Indija (210 mln. tonų), Jungtinės Amerikos Valstijos (67,2 mln. tonų), Turkija (62,7 mln. tonų), Brazilija (59,1 mln. tonų), kalkių ir klinčių – Kinija (200 mln. tonų, arba 64,3 % pasaulinės gamybos), Jungtinės Amerikos Valstijos (19,2 mln. tonų), Indija (14 mln. tonų), Rusija (8 mln. tonų), Brazilija (7,7 mln. tonų), gipso – Kinija (47 mln. tonų, arba 32 % pasaulinės gavybos), Iranas (13 mln. tonų), Ispanija (11,5 mln. tonų), Jungtinės Amerikos Valstijos (8,8 mln. tonų), Tailandas (8,5 mln. tonų), Japonija (5,7 mln. tonų). Statybinių medžiagų pramonės didžiausios bendrovės: Saint‑Gobain, Lafarge (Prancūzija), China National Building Materials Group Corporation (Kinija), CRH (Airija), Holcim (Šveicarija).

LIETUVOJE iki 19 a. pabaigos statybinės medžiagos dažniausiai buvo gaminamos šalia statomų objektų. 1912 statybines medžiagas (plytas, koklius, kalkes) gamino 348 nedidelės amatinio pobūdžio įmonės, kuriose dirbo 1929 darbuotojai. Po Pirmojo pasaulinio karo didesnės statybinių medžiagų pramonės įmonės buvo Palemono (įkurta 1922), Sargėnų (įkurta 1899), Daugėlių (dabartinė Šiaulių rajono savivaldybė, įkurta 1939) plytinės, kitos dažniausiai veikė tik sezono metu. Kalkės buvo degamos daugiausia lauko tipo krosnyse. 1939 veikė 67 didesnės (turinčios po daugiau kaip penkis darbuotojus) statybinių medžiagų pramonės įmonės su 1773 darbuotojais, jos pagamino 74 mln. vienetų plytų, 6,3 mln. vienetų čerpių, 20 100 tonų statybinių kalkių, 0,7 mln. kvadratinių metrų langų stiklo, 300 kilometrų sutartinio ilgio drenažo vamzdžių. Po Antrojo pasaulinio karo statybinių medžiagų pramonė taip pat pradėjo gaminti cementą, asbestcementį, termoizoliacines medžiagas, plastikines statybines medžiagas ir dirbinius, polistirolinį putplastį, izolą, polietileno ir polivinilchlorido vamzdžius, stiklines ir polistirolines apdailos plyteles, mineralinę vatą ir jos gaminius. Pradėti eksploatuoti dideli, gerai mechanizuoti nerūdinių medžiagų karjerai Vilniuje, Petrašiūnuose (Pakruojo rajonas), Kalnėnuose (Jurbarko rajonas). Pradėjo veikti Akmenės cemento ir šiferio kombinatas (1952), Vilniaus silikatinių dirbinių gamybinis susivienijimas (1954), Gargždų statybinių medžiagų kombinatas (1960), Vilniaus polimerinių dirbinių gamykla (1961, gamino linoleumą), Panevėžio stiklo fabrikas (1965), Ignalinos statybinių medžiagų kombinatas (1975). 1968 sezoninė Tauragės plytinė pertvarkyta į Tauragės keramikos gamyklą. Betono ir gelžbetonio konstrukcijas ir detales gamino Vilniaus ir Kauno namų statybos kombinatai, Alytaus, Jurbarko, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir kitos gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dauguma statybinių medžiagų pramonės įmonių tęsia veiklą, jos naudoja daug vietinių žaliavų: molio, žvyro, smėlio, klinčių, dolomito, opokos. Svarbiausių statybinių medžiagų gamyba 21 a. pradžioje parodyta lentelėje. Didžiausios bendrovės: Akmenės cementas, Vilniaus Paroc (gamina izoliacines medžiagas iš akmens vatos), Staticus (gamina pastatų fasadines ir vidines stiklo konstrukcijas), Gargždų Mida LT (gamina ritinines stogų dangas, bitumines čerpes, komplektuojamąsias stogų medžiagas), Klaipėdos Perdanga (gamina betono ir statybinių skiedinių mišinius, betoninius aplinkos tvarkymo gaminius, šulinių žiedus, vamzdžius, armatūrą).

Lietuvos statyba

* Lietuvos statistikos departamento duomenys

2687