staurolitas

staurolito kristalai uolienoje

stauroltas (gr. stauros – kryžius + lithos – akmuo), silikatų klasės mineralas 4Al₂O·[SiO₄]AlFe₂O₃(OH). Kristalai monoklininės singonijos, stulpelių, prizmių formos; dažnai sudaro dvinučius (sąaugas 60° arba 90° kampu), kartais netaisyklingų kristalų grūdelius. Būna magnio, cinko, kobalto priemaišų. Rudas, rusvas su gelsvu, rausvu, juosvu atspalviu. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo, matinis, lūžyje riebus. Neskaidrus, būna skaidrių kristalų. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas, nelygus. Kietumas 7–7,5. Tankis 3700–3800 kg/m³. Trapus. Susidaro metamorfinių procesų metu. Randamas kristaliniuose skalūnuose, gneisuose, nuosėdinėse nuotrupinėse uolienose. Atsparus dūlėjimui. Staurolitas naudojamas juvelyriniams gaminiams gaminti. Staurolito telkinių yra Austrijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Namibijoje, Prancūzijoje, Rusijoje (Urale), Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.

2271