Stavanger (Stavángeris), miestas Norvegijos pietvakariuose, prie Šiaurės jūros Boknafjordeno įlankos pietinės šakos – Gandsfjordeno; Rogaland’o fiulkės centras.
Stavanger
132 800 gyventojų (2017). Su Sandnesu ir gretimais mažesniais miestais sudaro Stavangerio‑Sandneso aglomeraciją (213 300 gyventojų, 2016); trečia pagal gyventojų skaičių (po Oslo ir Bergeno). Apie 80 % miesto yra Skandinavijos pusiasalio žemyninėje dalyje, apie 20 % – gretimose salose.
Prekybos, žvejybos, jachtų uostas; keltai į kitus Norvegijos uostus, Amsterdamą (Olandija), Newcastle upon Tyne’ą (Didžioji Britanija), Cuxhaveną (Vokietija), Hirtshalsą (Danija). Geležinkelis ir plentas į Oslą. Tarptautinis oro uostas (Soloje, į pietvakarius nuo Stavangerio; 4,13 mln. keleivių, 2011). Stavangeris – naftos ir dujų gavybos Šiaurės jūros žemyniniame šelfe aptarnavimo centras; mieste yra Norvegijos valstybinės bendrovės Statoil būstinė, daugelio tarptautinių bendrovių būstinės. Naftos perdirbimas, juodoji metalurgija (lydomas plienas), laivų statyba, mašinų gamyba, metalo apdirbimo, maisto (daugiausia žuvų), poligrafijos pramonė. Turizmas; netoli Stavangerio daug slidinėjimo centrų, į rytus nuo Stavangerio yra Lysefjordeno fjordas su Preikestoleno uola (aukštis 604 m; per metus ją aplanko 150–200 tūkst. turistų).
Norvegijos naftos muziejus Stavangeryje (1999, architektūrinė bendrovė Lunde & Løvseth)
Stavangerio universitetas (įkurtas 2005); aukštosios mokyklos, skirtos imigrantų bendruomenėms: Stavangerio tarptautinė mokykla (įkurta 1966), Stavangerio britiškoji tarptautinė mokykla (įkurta 1977). Stavangerio universiteto ir kitos bibliotekos. Žymiausi muziejai: Stavangerio muziejus (jo dalys – Stavangerio gamtos istorijos, Stavangerio jūrininkystės, Norvegijos vaikų, Norvegijos spaudos, Stavangerio mokyklų, Stavangerio dailės, Norvegijos konservavimo muziejai), Norvegijos naftos, Stavangerio archeologijos, misionierių (seniausias Stavangeryje, įkurtas 1864) muziejai. Rogaland’o teatras. Stavangerio simfoninis orkestras. Kasmetiniai tarptautiniai džiazo (gegužę) ir kamerinės muzikos (rugpjūtį) festivaliai.
Architektūra
Romanikos ir gotikos bruožų katedra (pradėta 1125, po 1272 atstatyta), rūmai Ledaal (1803), Norvegijos naftos muziejus (1999, architektūrinė bendrovė Lunde & Løvseth). 18–19 a. miestiečių mediniai gyvenamieji namai. Skulptūra Kalavijai uoloje (1983, skulptorius F. Røedas).
Skulptūra Kalavijai uoloje (bronza, 1983, skulptorius F. Røedas)
Istorija
Gyvenvietė dabartinio Stavangerio vietoje žinoma nuo vikingų laikų. Nuo 12 a. – vyskupystės centras. Miesto teisės nuo 1425. 17 a. Stavangerio reikšmė sumenko: 1618 ir 1629 miestą nusiaubė maro epidemijos, 1633 (sudegė du trečdaliai miesto) ir 1684 – gaisrai; 1682 vyskupystės centras buvo perkeltas į Kristiansand’ą. 18 a. pabaigoje pradėta plėtoti prekybą ir jūrų laivybą, 19 a. Stavangeris tapo silkių žvejybos centru. Nuo 19 a. pabaigos – žuvų pramonės (daugiausia konservavimo) centras. 1925 vėl tapo vyskupystės centru. 1971 ties Stavangeriu Šiaurės jūros žemyniniame šelfe pradėjus gauti naftą svarbiausia pramonės šaka tapo naftos pramonė.
2271