Steino ir Hardenbergo reformos (Šteno ir Hárdenbergo refòrmos), Hardenbergo ir Steino reformos, 19 a. pirmos pusės Prūsijos valstybės valdymo, ekonominės, socialinės, finansinės, švietimo ir kariuomenės reformos. Vykdytos ir Mažosios Lietuvos regione. Svarbiausi iniciatoriai ir vykdytojai – valstybės ministras baronas H. F. K. vom und zum Steinas ir Prūsijos kancleris grafas K. A. von Hardenbergas.
Prūsijai pralaimėjus 1806–07 karą Prancūzijai, siekta valstybėje pritaikyti pažangiausių šalių patirtį. 1807 10 09 karaliaus Frydricho Vilhelmo III Klaipėdoje pasirašytu ediktu Prūsijos karalystėje ir Mažojoje Lietuvoje buvo panaikinta baudžiava. Visiems gyventojams suteikta teisė valdyti valstiečių ir miestiečių žemę, žemvaldžiams užsiimti miestietiška veikla, valstiečiams tapti miestiečiais ir atvirkščiai. Vadinamoji prūsiškoji žemės ūkio raida buvo smulkiau reglamentuota K. A. von Hardenbergo 1811 Ediktu dėl dvarininkų ir ūkininkų santykių sureguliavimo, kitais įsakais ir nutarimais. 1807 įkurta Kariuomenės perorganizavimo komisija (pirmininkas G. J. von Scharnhorstas); karys galėjo būti paaukštintas tik už nuopelnus ir gabumus, uždrausta kūno bausmė – plakimas.
1808 G. J. von Scharnhorstas ir A. W. von Gneisenau parengė karinės reformos projektą. 1809 įsteigtas Generalinis štabas, 1810 – karininkų rengimo mokykla. 1814 įvesta visuotinė karo prievolė: vyrai turėdavo 3 m. (vietoj 20 m.) tarnauti nuolatinėje kariuomenėje landvere, iki 39 m. likdavo nenuolatinės kariuomenės (landšturmo) įskaitoje. Padidėjo ir sustiprėjo Prūsijos kariuomenė. Švietimo reformą vykdė vidaus reikalų ministrui pavaldi Kulto ir viešojo ugdymo reikalų sekcija (įkurta 1808; nuo 1809 jai vadovavo W. von Humboldtas).
Vietoj bažnytinių, privačių ir kitų mokyklų buvo sukurta 3 lygių mokyklų sistema: liaudies mokyklos, gimnazijos ir universitetai. 1808 priimta miestų Nuostatai (padėjo pagrindus moderniai jų savivaldai) ir Organizavimo ediktas dėl valstybės valdymo reformos – vietoj Generalinės direktorijos įsteigti finansų, užsienio, vidaus reikalų, teisingumo ir karo deperatamentai (jiems vadovavo ministrai). Prūsijos karalystės provincijose (pvz., Rytų Prūsijoje, Vakarų Prūsijoje) įsteigta oberprezidento, 1810 karalystėje – vadovaujančio ministro (valstybės kanclerio) pareigybė.
1815–18 Karo ir domenų rūmai (pvz., Lietuvos, Rytų Prūsijos) buvo pertvarkyti į apygardas (Gumbinės, Karaliaučiaus), susmulkintos apskritys. 1811 Amatų įstatymas panaikino amatininkų privalomą narystę cechuose. 1812 03 11 sulygintos žydų ir kitų piliečių teisės (tik žydams neleista būti karininkais, užimti postus vyriausybėje ir teisėtvarkoje). Daugumos istorikų manymu, reformos sukūrė vėlesnės Vokietijos imperijos (įkurta 1871) pamatus.
2271
L: W. Hubatsch Die Stein‑Hardenbergischen Reformen Darmstadt 1977.