Stendal (Šteñdalis), miestas Vokietijos šiaurinės dalies viduryje, Saksonijos‑Anhalto žemėje, apie 55 km į šiaurę nuo Magdeburgo.
38 400 gyventojų (2021).
Stendalis įsikūręs prie Uchtės upės (Elbės baseinas). Magdeburgo–Wittenbergės, Berlyno–Wolfsburgo geležinkelių ir plentų sankirta.
Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, naftos chemijos, maisto, statybinių medžiagų, baldų pramonė, geležinkelių transporto remonto įmonės. Magdeburgo‑Stendalio aukštoji specialioji mokykla (taikomųjų mokslų universitetas; įkurtas 1991). Miesto biblioteka.
Altmarko, J. J. Winckelmanno (jo gimtajame name), ugniagesių muziejai. Altmarko teatras. Zoologijos sodas.
Architektūra
Bažnyčios: Šv. Petro (apie 1300), Šv. Jokūbo (14–15 a.), Šv. Marijos (apie 1447), Šv. Onos (15 a. antra pusė); Šv. Mikalojaus katedra (1423–63, 15 a. vitražai). Rotušė (14 a. pabaiga–15 a. pradžia, 19 a. įgavo neorenesanso bruožų), miesto vartai (15 amžius).
Istorija
Stendalis pirmą kartą paminėtas 1022, tada priklausė Hildesheimo vyskupijos Šv. Mykolo vienuolynui.
1160 gavo turgaus teisę ir greitai tapo svarbiu Hanzos sąjungos nariu. 13–15 a. garsėjo tekstilės gaminiais. Apie 1300 apjuostas gynybine siena. Nuo 1640 čia buvo įsikūrusi karinė įgula. Ilgą laiką Stendalis priklausė Brandenburgo markgrafystei, po Napoleono karų 1915 atiteko Prūsijos Saksonijos provincijai. 1849 sujungtas geležinkeliu su Magdeburgu ir Wittenberge.
Per I pasaulinį karą čia buvo didelė karo belaisvių stovykla.
Per II pasaulinį karą smarkiai bombarduotas, karo pabaigoje miesto įgula pasidavė Didžiosios Britanijos kariuomenei, bet 1945 07 Stendalis perduotas SSRS okupacinei zonai, čia įkurdinta SSRS kariuomenės divizija (išvesta 1994). Po karo mieste apsigyveno daug pabėgėlių iš buvusių Vokietijos rytinių žemių, Stendalis tapo svarbiu Vokietijos Demokratinės Respublikos pramonės centru.
2271