Štirija

Štrija (Steiermark), federacinė žemė Austrijos pietryčiuose. Pietuose ribojasi su Slovėnija.

Plotas 16 388 km². 1,27 mln. gyventojų (2023); Štirijos pietinėje dalyje gyvena slovėnų tautinė mažuma (apie 5000 žmonių). Centras – Grazas (302 600 gyventojų, 2023). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2023): Leobenas (24,6), Kapfenbergas (22,1).

vynuogynai netoli Leutschacho

Didesnioji Štirijos paviršiaus dalis kalnuota. Vakarinę dalį užima Žemojo Tauerno kalnai (didžiausias aukštis – 2863 m), šiaurę – Zalcburgo Alpės ir Žemutinės Austrijos Alpės, vidurinę dalį – Štirijos Alpės (didžiausias aukštis – 2995 m). Štirijos pietryčiuose – Alpių prieškalnės.

Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Aukščiausia temperatūra nuo –1 °C (sausį) iki 25 °C (liepą), žemiausia (atitinkamai) nuo –5 °C iki 14 °C. Per metus iškrinta 800–1000 mm kritulių. Svarbiausia upė – Muras (Dravos intakas). Iš dirvožemių kalnuose vyrauja akmenuoti rudžemiai, į rytus nuo Grazo – kalciažemiai, kitur – išplautžemiai. Miškai užima 56 % Štirijos teritorijos.

Ūkio svarbiausios šakos – kasyba ir daugiašakė apdirbamoji pramonė. Kasama geležies rūda, talkas, magnezitas, rusvosios anglys, grafitas, akmens druska, gipsas, anhidritas, mergelis, smėlis, žvyras. Juodoji metalurgija (Voest Alpine koncerno įmonės Leobene, Kapfenberge, Mürzzuschlage, Judenburge, Bruck an der Mure), elektros mašinų gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, plaušienos ir popieriaus, stiklo, cemento, maisto, keramikos, poligrafijos, chemijos, tekstilės, siuvimo pramonė.

Žemės ūkio naudmenos užima per 35 % Štirijos teritorijos. Auginama javai, bulvės, pašariniai augalai, cukriniai runkeliai, tabakai, apyniai. Sodininkystė, daržininkystė, vynuogininkystė (Štirijos pietinėje dalyje). Veisiama kiaulės, galvijai, arkliai, avys, naminiai paukščiai, yra žuvininkystės ūkių. Miškininkystė. Per Štirijos teritoriją eina keliai, jungiantys Austriją su Italija, Slovėnija, Kroatija. Turizmas, žiemos sportas. Kalnų klimato ir balneologijos kurortai.

Istorija

Štirijos istorinė sritis apima dabartinės Austrijos Štirijos žemę ir dabartinės Slovėnijos Štirijos regioną. Žmonių gyventa nuo akmens amžiaus. Antikos laikais čia buvo keltiška Noriko karalystė, 15 pr. Kr. prijungta prie Romos imperijos. 5 a. ją buvo nukariavusios paeiliui germanų, avarų ir slavų gentys.

8 a. apsigyveno bavarai, iki 1300 germanizuota (išskyrus pietinę dalį). Nuo 976 priklausė Karintijos (sudarė gynybai nuo vengrų įkurtą Štirijos marką), nuo 1180 Štirijos kunigaikštystei, valdomai Austrijos Babenbergų giminės. Babenbergams išmirus Štirija 1276 atiteko Habsburgams. 16–17 a. dėl turkų puldinėjimų ištuštėjo.

Austrijai-Vengrijai pralaimėjus I pasaulinį karą pagal Saint‑Germaino taiką slovėnų gyvenama Žemutinė Štirija su Celjės, Mariboro ir Ptujaus miestais atiteko Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei, kita dalis liko Austrijai. Per II pasaulinį karą 1942–45 Žemutinė Štirija sujungta su nacių Vokietijos Štirijos provincija, bet po karo perduota Jugoslavijai.