Stòkholmas (Stockholm), Švedijos sostinė.

Stokholmo municipaliteto plotas 187 km2, 984 700 gyventojų (2022); su artimesniais priemiesčiais sudaro Stokholmo miestą (plotas 382 km2, 1,61 mln. gyventojų). Stokholmo miesto teritorija su tolimesniais priemiesčiais 469 km2, 1,77 mln. gyventojų (2020). Nurodytas teritorijų plotas be vandenų.

Stokholmas

Stokholmas įsikūręs Švedijos pietryčiuose, prie Baltijos jūros Saltsjöno įlankos, Skandinavijos pusiasalio žemyninėje dalyje ir vadinamajame Stokholmo salyne (Stokholmo centrinė dalis apima 14 salų, iš jų 3 salose – Stadsholmeno, Riddarsholmeno ir Helgeandsholmeno – įsikūręs Stokholmo senamiestis).

Iš vakarų prie Stokholmo prieina Mälareno ežeras; per Stokholmą einantis Norrströmo kanalas jungia jį su Baltijos jūra. Daugiau kaip 30 % miesto teritorijos užima vandenys. Prekybos (60 ha teritorija; krovinių apyvarta 6,25 mln. t, 2010), keleivių (daugiau kaip 12 mln., 2010) uostas; keltai į Gotlando salą, kitas mažesnes Švedijai priklausančias salas, Helsinkį, Turku, Alandų salas (Suomija), Taliną, Rygą, Sankt Peterburgą. Geležinkeliai ir automobilių keliai į daugelį Švedijos miestų; geležinkeliai į Oslą, Kopenhagą.

Du oro uostai: Stokholmo‑Arlandos (tarptautinių ir vietinių skrydžių, į šiaurę nuo Stokholmo; 26,85 mln. keleivių, 2018) ir Stokholmo‑Brommos (vietinių skrydžių, į šiaurės vakarus nuo Stokholmo; 2,5 mln. keleivių, 2018). Metropolitenas (nuo 1950; bendras linijų ilgis 105,7 km).

Stokholmo aglomeracijoje sukuriama apie 29 % Švedijos BVP. Pramonės svarbiausios šakos: elektronikos (Ericsson, IBM Svenska bendrovės), elektrotechnikos (Electrolux bendrovė) pramonė. Laivų statyba, elektrinių lokomotyvų, kitų transporto priemonių, staklių, kasybos mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, popieriaus, poligrafijos, maisto, chemijos ir farmacijos, tekstilės ir siuvimo (H & M bendrovė), kino pramonė. Puodininkystės, kepimo amatai. Turizmas.

Stokholmo uostas

Stokholmas – finansų centras, jame yra Švedijos didžiausi bankai – Skandinaviska Enskilda Banken (SEB), Swedbank, Nordea Bank, Svenska Handelsbanken. Draudimo bendrovės Skandia, Folksam, Trygg‑Hansa. Stokholmo birža.

Stokholmo universitetas, Karališkoji aukštoji technikos mokykla (įkurta 1827), Stokholmo aukštoji ekonomikos (prekybos) mokykla (įkurta 1909), Karlbergo karo akademija (įkurta 1792), Karolio institutas (medicinos universitetas; įkurtas 1810), Karališkoji aukštoji muzikos mokykla (įkurta 1771), Karališkoji aukštoji dailės mokykla (įkurta 1735), Konstfack (aukštoji dailės, amatų ir dizaino mokykla, įkurta 1844), Södertörno, Erstos Sköndalio, Stokholmo teatro, operos, muzikos pedagogikos, šokio, teologijos, sporto ir sveikatos apsaugos, pedagogikos aukštosios mokyklos. Švedijos akademija, Švedijos karališkoji mokslų akademija; kitos Švedijos karališkosios akademijos: dailės (įkurta 1773), muzikos (1771), literatūros (1753), technikos mokslų (1919), žemės ūkio ir miškininkystės (1813), karo mokslų (1739), jūrininkystės (1771). Daug mokslinių tyrimų institutų, tarp jų – Nobelio institutas, Stokholmo tarptautinis taikos mokslinio tyrimo institutas; Kistos fotonikos mokslinių tyrimų centras. Švedijos karališkoji biblioteka, Stokholmo viešoji (įkurta 1928), Stokholmo universiteto, Karolio instituto, kitų aukštųjų mokyklų, Švedijos akademijos Nobelio, Švedijos muzikos ir teatro ir kitos bibliotekos. Daugiau kaip 100 muziejų, iš jų žymiausi: meno – Nacionalinis muziejus, moderniojo meno, Rytų Azijos muziejai, Gummesono, Tensta, Milliken galerijos; kultūros ir istorijos – Nobelio, Karališkoji monetų galerija, Stokholmo miesto, Stokholmo vidurinių amžių, Skansenas, Šiaurės (Švedijos kultūros istorija ir etnografija), etnografijos, istorijos, A. Strindbergo, Švedijos kariuomenės, jūrininkystės, Vasa (jūrų muziejus; jame eksponuojamas 1959 iškeltas, Stokholmo uoste 1628 nuskendęs, karo laivas Vasa; apie 1,5 mln. lankytojų per metus), Karališkasis arsenalas; mokslo ir technikos – biologijos, Švedijos nacionalinis mokslo ir technikos, Švedijos gamtos istorijos. Stokholmo observatorija (turi muziejų). Švedijos karališkoji opera, Karališkasis dramos teatras, Stokholmo miesto teatras, Liaudies opera, moderniojo šokio, kinų, Götos Lejono, Södra, Oscaro ir kiti teatrai. Karališkasis Stokholmo filharmonijos orkestras. Gröna Lundo pramogų parkas (Djurgårdeno saloje), jūrų akvariumas. Olimpinis stadionas (Stokholme 1912 vyko V vasaros olimpinės žaidynės), Švedijos nacionalinis futbolo stadionas Råsunda, arena Ericsson Globe. Žymiausi Stokholmo kasmetiniai renginiai: Nobelio premijų teikimo ceremonija (rotušėje, gruodžio 10 d.), Stokholmo džiazo festivalis (liepą), Stokholmo maratonas (birželį). Karališkasis miesto nacionalinis parkas (įkurtas 1995; pirmasis tokio tipo nacionalinis parkas pasaulyje). Botanikos, zoologijos sodai.

Stokholmo architektūra

Stokholmo istorija

Stokholmo lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką