Stokholmo architektūra

Viešbučiai Esplanade (kairėje, 1910, architektai G. Hagströmas, F. Ekmanas) ir Diplomat (dešinėje, 1907) Stokholme

Stòkholmo architektūrà

Stokholmo rotušė (1908–23, architektas R. Östbergas)

Salose išsidėstęs senamiestis netaisyklingo plano su vidurinių amžių gatvių tinklu. Jame – Šv. Mikalojaus, arba Didžioji (1264, Šv. Jurgio altorius, 1489, skulptorius B. Notke, 1742 įgavo baroko bruožų; dabar katedra), Pranciškonų (pradėta 13 a. pabaigoje, Švedijos monarchų panteonas), Vokiečių, arba Šv. Gertrūdos (16–17 a.) bažnyčios, Riterių namai (1641–74, architektas S. de la Vallée), Wrangelio (16 a., perstatyti 1670, architektas N. Tessinas vyresnysis), Oxenstiernos (pradėti 1653, abiejų architektas J. de la Vallée), barokiniai Karalių (pradėti 1697, architektas N. Tessinas jaunesnysis, užbaigti 1760, architektai C. G. Tessinas, C. Hårlemanas) rūmai, rokokinė birža (1776, architektas E. Palmstedtas), Riksdago rūmai (1894–1906); 16–17 a. miestiečių gyvenamieji namai.

Aplink senamiestį išsidėsčiusiose salelėse pastatyta: Blasieholmene – Didysis viešbutis (1874, architektai A. Kumlienas, H. Kumlienas), Nacionalinio muziejaus rūmai (1848–66, architektas F. A. Stüleris, renovuoti 2019, architektas G. Wingårdhas), Djurgårdene – Šiaurės muziejaus (1889–1906, architektas I. G. Clasonas) rūmai.

Naujamiesčio svarbiausi architektūros paminklai: Adolfo Frederiko (1768–83, architektas C. F. Adelcrantzas), Šv. Klaros (1751–90) bažnyčios, Operos teatro rūmai (1898), nacionalinio romantizmo bruožų rotušė (1908–23, architektas R. Östbergas), Skogskyrkogårdeno kapinės su statiniais (1915–40, architektas S. Lewerentzas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994), biblioteka (1927, abiejų architektas E. G. Asplundas), arena Ericsson Globe (1989, architektai S. Bergas, L. Vretbladas). 20 a. pradžioje suplanuota pramoninių (Sundbybergo, Liljeholmeno) ir gyvenamųjų (Djursholmo, Saltsjöbadeno) priemiesčių, Enskedės miestas sodas (1907, architektas P. O. Hallmanas), 6–8 dešimtmetyje – miestų palydovų (Vällingby, Farsta). 21 a. pradžios raiškesni pastatai: viešbutis Viktorijos bokštas (architektas G. Wingårdhas), Pakrantės konferencijų centras (abu 2011, architektūrinė bendrovė White), muziejus Artipelag (2012, architektas J. Nyrénas), Karolio instituto pastatai (auditorija, 2013, architektas G. Wingårdhas, ligoninė, 2018, architektūrinės bendrovės White, Tengbom).

Arena Ericsson Globe Stokholme (1989, architektai S. Bergas, L. Vretbladas)

Gausu parkų, tiltų. Šalia Stokholmo – barokiniai Drottningholmo rūmai su parku (17 a. antra pusė, architektai N. Tessinas vyresnysis, N. Tessinas jaunesnysis, dabar Švedijos karališkosios šeimos rezidencija; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991).

2271

-Stokholmas

Stokholmas

Stokholmo istorija

Stokholmo lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką