Stokholmo konvencija

Stòkholmo konveñcija, Jungtnių Taut Stòkholmo konveñcija, tarptautinė sutartis, kuria siekiama sustabdyti arba apriboti patvariųjų organinių teršalų gamybą ir naudojimą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Pasirašyta 2001 Stokholme ir įsigaliojo 2004 gegužės mėnesį. Konvenciją yra ratifikavusios 183 šalys (2019), Lietuva ratifikavo 2006 gruodžio 5 dieną.

Patvarieji organiniai teršalai

Patvarieji organiniai teršalai (POT) pasižymi nuodingomis savybėmis, yra atsparūs skaidymuisi, kaupiasi biologiniuose organizmuose ir per orą, vandenį bei migruojančias rūšis plinta per valstybių sienas. Nusėda toli nuo tos vietos, kur jie buvo išleisti, ir ten kaupiasi sausumos bei vandens ekologinėse sistemose. Daugiausia tai įvairios paskirties pesticidai (herbicidai, fungicidai, insekticidai, akaricidai, termiticidai ir kita), kurie naudojami kenksmingiems organizmams kontroliuoti. Dėl POT naudojimo ypač didelė rizika kyla Arkties ekologinėms sistemoms ir ten gyvenančioms bendruomenėms, nes vis labiau užteršiamas jų tradicinis maistas. POT yra visuomenės sveikatos problema, visų pirma dėl jų poveikio moterims, vadinasi – ir ateities kartoms. POT didesnio tarptautinio dėmesio sulaukė 20 a. pabaigoje. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa 1997 išplatino mandatą pradėti pasaulinio masto derybas, per kurias būtų siekiama susitarti dėl POT naudojimo mažinimo arba visiško kai kurių medžiagų atsisakymo.

Stokholmo konvencijos logotipas

Konvencijos priedai

Konvencijoje POT suskirstyti į tris grupes. Pirmuosius POT, išvardytus A priede, siekiama pašalinti iš gamybos ir naudojimo, ribojamas jų importas bei eksportas. B priede išvardytas chemines medžiagas leidžiama naudoti tik nustatytais išskirtiniais atvejais (pvz. DDT – kovoje su maliarija). C priede išvardytos medžiagos nėra tikslingai gaminamos, jos į aplinką išsiskiria per įvairius pramoninius procesus. Jas siekiama reguliuoti pagal tuo metu esamą geriausią praktiką.

Konvencija t. p. skelbia būtinybę siekti, kad jau sukauptos POT atsargos būtų utilizuojamos nepakenkiant aplinkai. Konvencija ir jos priedai gali būti keičiami per kasmetinius Šalių narių susitikimus. 2001 priimtoje konvencijoje buvo įvardyta 12 POT (heksachlorbenzenas ir polichlorinti bifenilai įtraukti tiek į A priedą, tiek ir į C priedą).

A priedas

A priedui priskiriami aldrinas, dieldrinas, endrinas, chlordanas, heptachloras, mireksas, toksafenas, heksachlorbenzenas (HCB), polichlorinti bifenilai (PCB). Kiekviena šalis draudžia ir (arba) imasi teisinių bei administracinių priemonių, kurios yra būtinos siekiant nutraukti A priede išvardytų cheminių medžiagų gamybą, naudojimą, importą ir eksportą. Specifinės išimtys gali būti taikomos šiuos POT naudojant kaip vietinį ektoparaziticidą (išimtys taikomos aldrinui), kaip insekticidą bei termiticidą pastatuose, užtvankose ir keliuose, kaip faneros klijų priedą (taikoma chlordanui) ir kita.

2009–19 papildomai įtrauktos šios medžiagos: alfa heksachlorcikloheksanas, beta heksachlorcikloheksanas, gama heksachlorcikloheksanas, dekabromodifenileteris, dikofolis, endosulfanas, heksabromobifenilas, heksabromociklododekanas, heksabromdifenileteris ir heptabromdifenileteris, heksachlorbutadienas (t. p. ir į C priedą), lindanas, pentachlorbenzenas (t. p. ir į C priedą), pentachlorfenolis ir jo druskos bei esteriai, perfluoroktaninė rūgštis, polichlorinti naftalenai (t. p. ir į C priedą), tetrabromdifenileteris ir pentabromdifenileteris, trumposios grandinės chlorinti parafinai (chloro kiekis daugiau kaip 48 %).

B priedas

B priedui priskiriamas dichlorodifeniltrichloretanas, žinomas kaip DDT. Medžiagai taikomi apribojimai, priimtinas tikslas ir specifinė išimtis yra naudojimas ligos platintojų kontrolei ir dikofoliui gaminti. Šio chemikalo naudojimas žemės ūkyje uždraustas pasauliniu mastu.

2009–19 papildomai įtrauktos šios medžiagos: perfluoroktano sulfonrūgštis (PFOS), jos druskos ir perfluoroktano sulfonilo fluoridas.

C priedas

C priedui priskiriami polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai (PCDD/PCDF), HCB ir PCB. Šis priedas taikomas tiems POT, kurie susidaro ir yra netikslingai išmetami į aplinką iš antropogeninių šaltinių kaip terminiuose procesuose vykstančio nevisiško organinių medžiagų sudegimo ir jungimosi su chloru produktas, t. y.: atliekų deginimo krosnys, įskaitant bendras komunalinių, pavojingų ir medicininių atliekų bei nuotekų dumblo deginimo krosnis; cemento krosnys, kuriose deginamos pavojingos atliekos; celiuliozės gamyba, kai naudojamas elementinis chloras ir cheminės medžiagos, iš kurių susidaro elementinis chloras, naudojamas balinimui; įvairūs terminiai procesai metalurgijos pramonėje. T. p. galimi ir kitų kategorijų šaltiniai: atviras atliekų deginimas, įskaitant deginimą sąvartynuose; metalurgijos pramonės terminiai procesai; deginimo šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose; komunaliniai ir pramoniniai katilai, šildomi iškastiniu kuru; deginimo įrenginiai, kūrenami malkomis ir kitokiu biomasės kuru; specifiniai cheminių medžiagų gamybos procesai, kurių metu netikslingai susidaro patvarieji organiniai teršalai, ypač chlorfenolių ir chloranilų gamyba; krematoriumai; motorinės transporto priemonės, ypač deginančios švino turintį benziną; gyvulių skerdenų naikinimas; tekstilės ir odos dažymas (chloranilais) bei apdaila (šarminiais ekstraktais); nebetinkamų naudoti transporto priemonių pjaustymo įrenginiai; varinių kabelių deginimas; naftos perdirbimo įmonių atliekos.

Perfluorheksansulfono rūgštį (PFHxS), jos druskas ir susijusius junginius Peržiūros komitetas 2019 rekomendavo Šalių konferencijai svarstyti 2021, kad jos būtų įtrauktos į A priedą be specialių išimčių. Dechloraną plius ir metoksichlorą buvo pasiūlyta įtraukti į A priedą nuo 2019.

1163