stovỹklininkai, 16–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pareigūnai. Buvo skiriami etmonų per karo ekspedicijas kaip laikini karo tarnybininkai. Atsakingi už karo stovyklų įkūrimą, jų priežiūrą ir vidinę tvarką. Neretai vadovaudavo pavieniams daliniams. Dažnai vienu metu būdavo skiriami du stovyklininkai – po vieną kiekvienam kariuomenės flangui. 1633 Lenkijos pavyzdžiu įsteigta atskira centrinės valdžios sistemai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro) priklausanti didžiojo stovyklininko pareigybė, skiriama valdovo. Nuo maždaug 1730 žinoma oficiali lauko stovyklininko pareigybė, skiriama etmono. Nuo 17 a. antros pusės stovyklininkais tapdavo ir apskričių (pavietų) pareigūnai.
2336