stùburas (columna vertebralis), žmogaus ir stuburinių gyvūnų ašinių griaučių pagrindinė dalis. Susideda iš slankstelių, kuriuos judamai jungia tarpslanksteliniai diskai, sąnariai ir raiščiai.
Žmogaus stuburas
Suaugusio žmogaus stuburo ilgis 70–75 cm (apie 45 % kūno ilgio). Stuburas dalijamas į 5 dalis: kaklinę, krūtininę, juosmeninę, kryžmens ir stuburgalio. Yra 7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juosmens, 5 kryžmens (suaugę į kryžkaulį) ir 3–5 suaugę stuburgalio slanksteliai. Slankstelių angos sudaro stuburo kanalą, kuriame telpa nugaros smegenys. Stuburo kanalas viršuje susisiekia su kaukolės ertme, apačioje baigiasi kryžkaulio kanalu. Stuburo šonuose susidaro tarpslankstelinės angos, pro kurias iš stuburo išeina nugariniai nervai. Stuburas normaliai išlinkęs į priekį (lordozė) kaklo ir juosmens dalyse, atgal (kifozė) – krūtinės ir kryžmens dalyse, būna nenormalių linkių į šoną (skoliozė). Žmogus stuburas gali lenkti pirmyn, atgal ar į šoną, sukti. Dažnesnės stuburo ligos: osteomielitas, spondiliozė.
žmogaus stuburas (iš šono): 1 – kaklo slanksteliai, 2 – krūtinės slanksteliai, 3 – juosmens slanksteliai, 4 – kryžkaulis, 5 – stuburgalis
1307
Gyvūnų stuburas
Žuvų stuburas skirstomas į liemeninę (su šonkauliais) ir uodeginę (be šonkaulių) dalis, sausumos stuburinių gyvūnų stuburas – į kaklinę, krūtininę, juosmeninę (kai kurie stuburiniai jos neturi), kryžmeninę ir uodeginę dalis. Varliagyvių ir kitų stuburinių gyvūnų stuburo kaklinę dalį sudaro 1 slankstelis, roplių 4–9, paukščių 11–25, daugumos žinduolių 7. Pirmieji 2 kaklo slanksteliai (atlantas ir ašinis) pakitę, savitos formos, dėl to stuburiniai gyvūnai galvą gali lenkti ir sukti. Prie krūtininės stuburo dalies slankstelių prisitvirtinę šonkauliai. Paukščių šios dalies kai kurie slanksteliai tarp savęs suaugę. Juosmeninė stuburo dalis dažnai judresnė už krūtininę, be šonkaulių. Varliagyvių kryžmeninė stuburo dalis turi slankstelį, roplių dažniausiai 2, paukščių 9–22 (iš jų tikrųjų kryžmeninių tik 2), žinduolių 1–10 (dažniausiai 2–4). Slankstelius su dubeniu nejudamai jungia trumpi šonkauliai, dažniausiai suaugę į vientisą kaulą – kryžkaulį. Uodegotųjų varliagyvių ir roplių stuburo uodeginė dalis gerai išsivysčiusi, turi daug slankstelių. Beuodegių varliagyvių uodegos slanksteliai suaugę į lazdelės pavidalo urostilį, paukščių – į plokščią kaulą pigostilį. Žinduolių stuburo uodeginė dalis menka.
Stuburas susidarė per filogenezę vietoj žemesniųjų chordinių gyvūnų chordos. Ontogenezėje jis vystosi iš chordą gaubiančio jungiamojo audinio (sklerotomo). Kai kurie žemesnieji stuburiniai (apskritažiomeniai, chimerinės žuvys, dvikvapės ir eršketinės žuvys) turi tik slankstelių užuomazgas.
2271