stulà (lot. stola < gr. stolē – ilgas drabužis), katalikų, stačiatikių ir protestantų dvasininkų liturginių drabužių dalis – ilga plati juosta praplatintais galais. Juose (kartais ir stulos viduryje) yra išsiuvinėta ar išausta kryžius ar Kristaus monograma (dažniausiai XP). Stula siuvama iš tokios pat medžiagos kaip arnotas, dalmatika ar kapa. Kunigas stulą dėvi ant kaklo, diakonas – ant kairiojo peties (dešiniajame šone susega). Dedama ant albos arba kamžos, po arnotu stulos galai gali būti sukryžiuojami. Teikiant Krikšto ir Santuokos sakramentą, dalijant komuniją ne per šventas Mišias dėvima baltos spalvos stula, teikiant Atgailos sakramentą – violetinė, Sutvirtinimo sakramentą – raudona, Ligonių patepimą – balta arba violetinė dvipusė, laiminant arba teikiant sakramentalijas – pagal Bažnyčios nustatytas liturginių spalvų naudojimo taisykles. Simbolizuoja diakono ir kunigo pareigų naštą, per šventimus gautą galią, kryžiaus nešimą, tarnystę Dievui (Mt 11, 30).
stula
L: B. Nadolski Liturgika t. 1 Poznań 1989; W. Haunerland Manifestatio ecclesiae. Studien zu Pontifikale und bischöflicher Liturgie / Studien zur Pastoralliturgie 17. Bd. Regensburg 2004.
2245