Šu, senovės egiptiečių oro dievas. Pagrindinė funkcija – atskirti žemę nuo dangaus. Priklausė Heliopolio didžiajai eneadai (sudarė porą su Tefnut), jo tėvu laikytas Atumas (Ra-Atumas, Ra). Sietas su šiaurės vėju, gyvybę teikiančiu kvėpavimu. Į įkapes mirusiesiems dėdavo Šu statulėlių, kad kelionėje į pomirtinį pasaulį šie neuždustų. Mirusiųjų knygoje vadinamas vienu mirusiuosius teisiančių dievų. Sarkofagų tekstuose yra tas, kuris miglai atneša šviesą. Šu priskirta ir karinė funkcija (mituose kovoja su Ra priešais). Veikia ir daugelyje lunarinių mitų. Pasakojama, Šu užkėlė į dangų mėnulį, kartu su Totu tinklu sugavo dingusį mėnulį ir grąžino į dangų. Vaizduojamas kaip žmogus (kartais – su išskleistais sparnais; klūpantis ant vieno kelio ir laikantis dangaus skliautą) arba kaip liūtas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką