šuanai

šuãnai, Šiaurės vakarų Prancūzijos valstiečiai rojalistai, maištavę per Prancūzijos revoliuciją. Manoma, pavadinimas kilo nuo vieno pirmųjų šuanų vadų J. Cottereau (1757–94) pravardės (bretonų k. chouan – ūkaujanti pelėda). Šuanai (tarp jų buvo daug kontrabandininkų, smulkių prekiautojų, dvasininkų) pirmiausia buvo nepatenkinti respublikonų ekonomine politika, prieštaraujančia jų tradiciniams verslams (pvz., druskos mokesčio gabelės panaikinimas žlugdė kontrabandinę prekybą), kunigų persekiojimu, šaukimu į karinę tarnybą. 1792 šuanai sukilo dabartinio Mayenne’o departamento teritorijoje, vėliau neramumai išplito visoje Bretanėje, maištininkai parėmė Vendée sukilėlius. Šuanai nekontroliavo konkrečios teritorijos (vietovėse, kuriose jie veikė, miestai dažniausia likdavo ištikimi respublikonams), dažniausia kovojo nedideliais būriais, tik kartais juos suvienydavo bajorai (G. Cadoudalis, J.‑G. Puisaye ir kiti), tuomet jų partizaninė kova virsdavo dideliais susirėmimais su reguliaria kariuomene. 1803 dauguma šuanų būrių buvo sumušti, kai kurie atsisakė kovos patikėję amnestija ir pažadėta tikėjimo išpažinimo laisve. Mažesnio masto šuanų sukilimų būta ir vėliau (paskutinis 1830–32). Vaizdingai aprašyti H. de Balzaco romane Šuanai (Les Chouans 1829, lietuviškai 1958).