Suceava (Sučavà), miestas Rumunijos šiaurės rytuose, Moldovos aukštumoje, į pietvakarius nuo Botoşani, prie Suceavos (Sireto intakas) upės; apskrities centras.
84 300 gyventojų (2021). Geležinkeliai ir plentai į Bacău, Klužą‑Napoką, Černivcus (Ukraina). Oro uostas. Mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, elektrotechnikos, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės, odos ir avalynės, maisto (mėsos, pieno) pramonė. Turizmas. Stepono Didžiojo universitetas (įkurtas 1990). Etnografijos, meno, istorijos muziejai.
Architektūra
Karališkųjų rūmų liekanos (14 a. pabaiga–19 a.). Sakraliniai statiniai – Mirăuţi (1375, restauruota 1901), Šv. Elijo (1488), Šv. Demetrijaus (1535) cerkvės, Šv. Jono Naujojo vienuolyno kompleksas su Šv. Jurgio bažnyčia (1522). Prie Suceavos – Šv. Kryžiaus cerkvė Pătrăuţi (1487), Dragomiros vienuolynas (1609).
Istorija
Suceavos apylinkėse žmonių gyventa nuo paleolito laikų. Prieš 14 a. Suceava buvo turgaus gyvenvietė. 1375 (ar 1388) tapo Moldavijos kunigaikštystės sostine. Valdant Aleksandrui Gerajam 14 a. pabaigoje Suceava įtvirtinta. Valdant Steponui III Didžiajam suklestėjo prekyba, kultūrinis ir religinis gyvenimas. 1476 atlaikė turkų, 1497 – Lenkijos kariuomenės puolimą. 1565 sostinę perkėlus į Jasus, Suceavos reikšmė sumenko. Suceavos žydų bendruomenė, susikūrusi 16 a. pradžioje, prieš II pasaulinį karą turėjo 18 sinagogų; per karą nacių išvežti ir išžudyti beveik visi Suceavos žydai (apie 3000 žmonių).
2271