Šumãdija, istorinė sritis Serbijos centrinėje dalyje, tarp Savos ir Dunojaus šiaurėje, Didžiosios Moravos rytuose, Vakarų Moravos pietuose ir Kolubaros vakaruose. Beveik sutampa su Šumadijos apskritimi (sudaryta 1992). Centras – Kragujevacas.
Senovėje dabartinės Šumadijos teritorijoje gyveno ilyrai ir keltai, nuo 6–7 a. – slavai. Viduriniais amžiais Šumadija priklausė Bulgarijai, Bizantijai, Serbijai, nuo 1459 – Osmanų imperijai. Kitados apaugusi tankiais miškais (iš čia pavadinimas: serbiškai šuma – miškas; dabar miškai dengia 25 % regiono paviršiaus), 18 a. jie buvo haidukų, kovojančių su Osmanų valdžia, prieglobstis. 1804 ir 1815 čia prasidėjo Serbijos sukilimai (po antrojo Serbija gavo autonomiją). 1922–29 Šumadijos sritis buvo Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės (Jugoslavija) administracinis vienetas.