Sumatrà (Sumatera), sala Ramiajame vandenyne, Malajų salyno vakarinėje dalyje, viena Didžiosios Sundos salų; priklauso Indonezijai. Plotas 425 000 km2; antra pagal plotą (po Kalimantano) Indonezijos sala. Apie 51,8 mln. gyventojų (2015). Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1750 km, plotis iki 400 kilometrų. Vakaruose ir pietuose Sumatra ribojasi su Indijos vandenynu, šiaurėje – su Andamanų jūra, rytuose – su Javos jūra ir Pietų Kinijos jūra. Malakos sąsiauris (šiaurėje) Sumatrą skiria nuo Malakos pusiasalio, Karimatos sąsiauris (rytuose) – nuo Kalimantano salos, Sundos sąsiauris (pietryčiuose) – nuo Javos salos, Mentawai sąsiauris (vakaruose) – nuo Mentawai salų. Sumatra vulkaninės kilmės. Vakariniai krantai statūs (Barisano kalnagūbris leidžiasi į Indijos vandenyną), rytiniai krantai žemi, pelkėti, vingiuoti. Pakrantėse yra koralų rifų, nedidelių salų.
Sumatros gamtinis žemėlapis
Sumatros salos kraštovaizdis
Vakarinėje ir šiaurinėje dalyje paviršius kalnuotas, didžiausias aukštis – 3800 m (Kerinci ugnikalnis). Yra veikiančių ugnikalnių (Kerinci, Dempo). Rytinėje dalyje – pelkėta pakrantės žemuma. Dažni žemės drebėjimai; epicentrai būna palei Indijos–Australijos litosferos plokštės nyrantį pakraštį (slinkimo greitis 5 cm per metus; Sundos lovys).
Tobos ežeras – didžiausias Sumatroje ir Indonezijoje
Klimatas ekvatorinis musoninis. Vidutinė metinė oro temperatūra žemumose nuo 21–23 °C iki 29–32 °C, kalnuose nuo 17–19 °C iki 25–27 °C. Per metus iškrinta nuo 1500–2500 mm (šiaurės rytuose) iki 3500–6000 mm (pietvakariuose) kritulių. Didžiausios upės teka į Malakos sąsiaurį (Rokanas, Karpanas, Silakas) ir Javos jūrą (Hari, Musi). Sumatros šiaurinėje dalyje yra vulkaninis Tobos ežeras (plotas 1140 km2). Apie 50 % teritorijos užima drėgnieji atogrąžų miškai, rytinėje dalyje yra mangrovių sąžalynų. Pakrantėse vyrauja sūrožemiai ir durpžemiai, kalnuose – vulkanžemiai ir rudžemiai, yra rūgštžemių. Į Pasaulio paveldo sąrašą 2004 įtraukti Sumatros drėgnieji atogrąžų miškai, apimantys Leuserio kalno nacionalinį parką (įkurtas 1980), Bukit Barisan Selatano (1982), Kerinci Sablato (1999) nacionalinius parkus, dar yra Way Kambaso (įkurtas 1989), Berbako (1992) nacionaliniai parkai.
Ūkis
Auginama ryžiai, kukurūzai, maniokai, batatai, arachiai, tabakai, kavamedžiai, arbatmedžiai, kokosai, vaisiai ir daržovės. Veisiami galvijai. Žvejyba. Yra naftos, gamtinių dujų, aukso, sidabro, alavo rūdų, boksitų, akmens anglių telkinių. Turizmas. Didžiausi miestai: Jambi, Medanas, Palembangas, Padangas, Pekanbaru. Sumatros rytinė pakrantė retai apgyventa.
Istorija
Manoma, Sumatra minima Plinijaus Vyresniojo ir Klaudijo Ptolemajo raštuose. Pirmo tūkstantmečio po Kristaus pradžioje vietos gyventojai jau mokėjo apdirbti geležį, augino ryžius ir prieskonines daržoves. Dėl ryšių su Indija pradėjo plisti hinduizmas, vėliau ir budizmas.
7 a. Sumatroje susikūrė Šrividžajos valstybė. 9–10 a. jai priklausė didžioji dalis Sumatros. 11 a. pradžioje dėl Čolos valstybės (Pietų Indija) antpuolių Šrividžaja pradėjo silpnėti. 13 a. pabaigoje beveik visa Sumatra pateko į Madžapahito valstybės įtaką. 1292 Sumatroje lankėsi italų keliautojas Marco Polo. 13–14 a. per kontaktus su arabų pirkliais Sumatros šiaurinėje dalyje pradėjo plisti islamas.
1509 į salą atvykę pirmieji europiečiai (portugalai) pradėjo statyti prekybos punktus ir įtvirtinimus. 16 a. pabaigoje atvyko anglų. 16 a. saloje dėl įtakos ir prekybos kontrolės varžėsi Ačė (Sumatros šiaurinėje dalyje), Bantamas ir kitos vietos valstybės. 1602 į Sumatrą atsikėlė olandų Ost Indijos bendrovė, ji greitai išstūmė portugalus ir pradėjo kontroliuoti Sumatros prekybą su kitomis šalimis; įkūrė prekybos faktorijas Palembange (1620), Indrapure (1664), Padange (1666) ir kituose miestuose. Pradėjo plisti krikščionybė.
1799 bankrutavusios Ost Indijos bendrovės valdas perėmė Olandijos vyriausybė. 1814 Olandija pripažino Aceho (Ačės) sultonato nepriklausomybę ir iki 19 a. pabaigos užkariavo didžiąją dalį salos. Sumatroje kūrėsi didelės plantacijos, buvo statomi fabrikai, 1884 pradėta naftos gavyba. 1908 aneksuotas Acehas. 1942 04–1945 08 Sumatrą buvo okupavusi Japonija.
1945 08 17 paskelbus Indonezijos nepriklausomybę Sumatra tapo jos dalimi. 1950 Indonezijos centrinei valdžiai pradėjus riboti regionų teises ir dėl padidėjusios korupcijos bei politinio nestabilumo Sumatroje sustiprėjo nepriklausomybės šalininkų judėjimas (sukilimas Acehe). 1956–58 Sumatros vakarinėje dalyje įvyko sukilimas prieš centrinę valdžią, jį parėmė ir kariškiai. 21 a. pradžioje tęsėsi ginkluotas separatistinis judėjimas Acehe.
Stiprūs žemės drebėjimai Sumatroje buvo 2004 12 26 (magnitudė 9,3–9,1; sukėlė cunamį, per kurį žuvo apie 130 000 Indonezijos gyventojų), 2005 03 28 (magnitudė 8,6), 2012 04 11 (magnitudė 8,6).