Šumèras, istorinė sritis Vakarų Azijoje, tarp Tigro ir Eufrato upių, dabartinio Irako pietinėje dalyje.
Manoma, šumerai į šią sritį atsikėlė penkto tūkstantmečio prieš Kristų viduryje iš Irano kalnyno. Jų visuomenėje vyravo visateisiai bendruomenininkai. Nedidelę, bet įtakingą jos dalį sudarė diduomenė (karo vadai, žyniai, administratoriai, stambūs žemvaldžiai). Vergų buvo nedaug. Ūkyje vyravo drėkinamoji žemdirbystė, todėl vyko nuolatinė Šumero miestų‑valstybių kova dėl svarbiausių kanalų, vandens telkinių ir drėkinamosios žemės.
Maždaug 3400–3200 pr. Kr. Šumero pietinėje dalyje vyravo Urukas, maždaug 3200–3000 pr. Kr. šiaurinėje dalyje – Džemdet Nasras. 28 a. pr. Kr. šumerų genčių sąjungos centru tapo Kišas. 27–25 a. pr. Kr. jis įsigalėjo visoje Šumero šiaurinėje dalyje. 25 a. pr. Kr. įtakingu miestu‑valstybe tapo I dinastijos valdomas Ūras. Trečio tūkstantmečio prieš Kristų viduryje pradėjo kilti Lagašas. Eanatumo laikais (apie 2450–2425 pr. Kr.) Lagašas sėkmingai kariavo su gretimais miestais‑valstybėmis ir išsiplėtė nuo Ūro iki Kišo miestų.
Apie 2400 pr. Kr. semitai akadai, gyvenę Šumero šiaurinėje dalyje, įkūrė Akado miestą; dėl to ši Šumero dalis pradėta vadinti Akadu. Apie 2370 Urukas, užkariavęs kai kuriuos gretimus miestus‑valstybes, t. p. sukūrė didelę valstybę. Apie 2300 Šumero didžiojoje dalyje įsigalėjo Akadas (karalius Sargonas Senasis). Valdant Sargono Senojo įpėdiniams Akado valstybė dar labiau sustiprėjo; 23 a. pr. Kr. į jos įtaką pateko ir Lagašas.
Apie 2200 pr. Kr. klajoklių gutijų genčių iš šiaurės rytų antpuoliai sužlugdė Akado valstybę; tai sudarė sąlygas vėl atsigauti Lagašo valstybei. Valdant Gudėjai (maždaug 2144–2124 pr. Kr.) Lagašas įsigalėjo daugumoje šumerų žemių. Suklestėjo šumerų miestai ir architektūra. Ypač išsiplėtė Lagašo miestas (turėjo apie 216 000 gyventojų ir 35 šventyklas).
21 a. pr. Kr. iškilo Ūras, vėliau jis tapo Šumero ir Akado karalystės sostine. Ūras pamažu užėmė arba į jo įtaką pateko Babilonija, Elamas, o šiaurėje – žemės nuo Mario iki Ašūro miestų. Ūre, manoma, buvo sukurti pirmieji Mesopotamijos rašytiniai įstatymai. Apie 2000 pr. Kr. Ūro valstybę sužlugdė vakarų semitai (amoritai) ir Elamas.
Šumeras suskilo į 2 karalystes: šiaurėje – Isino, pietuose – Larsos. 19 a. pr. Kr. Šumero pietinėje dalyje amoritai sukūrė Babilonijos valstybę. 1793 pr. Kr. Larsa užėmė Isiną. 1763 pr. Kr. Babilonijos valdovas Hamurapis užėmė Larsą ir įsigalėjo beveik visoje Mesopotamijoje. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje šumerai pamažu asimiliavosi su semitais.