Šumèro dail
Daug taikomosios dailės itin meniškų dirbinių rasta Karališkojoje kapavietėje (Ūro archeologinė vietovė, apie 2650–2550 pr. Kr.), daugiausia – muzikos instrumentų, indų, ginklų, šarvų, juvelyrikos, laidotuvių vežimų. Šumero amatininkų naudotos technikos įvairovę labiausiai atspindi metalo (dažniausiai aukso, t. p. sidabro, vario, bronzos) dirbiniai, puošti raižyba, granuliavimu, pertvariniu emaliu, valcavimu, filigranu; subtilūs ir stiklo, odos, tekstilės gaminiai. Dailės kūrinių ir architektūros dekore naudoti pusbrangiai ir brangieji akmenys, dramblio kaulas, perlamutras, kriauklės; taikyta mozaikos, inkrustacijos technika. Žymūs cilindriniai antspaudai, dekoruoti raižiniais: žmonių, gyvūnų, mitologinių būtybių figūromis, religinėmis scenomis.
vadinamasis Avinas krūme, statulėlė iš Karališkosios kapavietės Ūre (fragmentas; auksas, vario lydinys, lazuritas, kriauklės, klintis, medis, apie 2600 pr. Kr., Britų muziejus Londone)
Kurta daug skulptūros (apvaliosios ir reljefų), daugiausia šventykloms (iš klinties, smiltainio, alebastro; manoma, ir iš medžio). Statulos (dievų ir besimeldžiančių žmonių) dažniausiai nedidelės, statiškų, apibendrintų formų, kresnokų (srities pietinėje dalyje – išilgintų) proporcijų, tipizuotų, šumerams būdingų bruožų. Dekoratyvumo joms suteikia plaukų, drabužių raiški modeliuotė, pusbrangiais akmenimis inkrustuotos didelės akys. Žymesnės statulos: Kurlilio (iš Ubaido), besimeldžiančios moters (iš Lagašo; abi trečio tūkstantmečio prieš Kristų pirma pusė), dievo Abu (iš Ešnunos), Ebichilio (iš Mario; abi trečio tūkstantmečio prieš Kristų vidurys). Gyvūnų (jie susiję su kulto dalykais) – jaučių, ožkų, asilų – skulptūros realistiškesnės. Sukurta daug pasakojamojo pobūdžio (kovų, pergalės puotų ir kitos scenos) reljefų (Eenatumo stela, Urnanšės plokštė, abi iš Lagašo, trečio tūkstantmečio prieš Kristų vidurys), dažniausiai kelių juostų, su stilizuotomis figūromis (aukštesnio rango – dažniausiai didesnės už kitas). Šumero dailė turėjo įtakos ankstyvajai Akado dailei.
-Šumeras
1179