Suomijos santykiai su Lietuva

Súomijos sántykiai su Letuva

Suomijos ir Lietuvos santykiai 20 a. pirmoje pusėje

1919 11 17 Suomija pripažino Lietuvą de facto, 1921 10 14 – de jure. Pirmasis Lietuvos atstovas Suomijoje 1919–21 buvo V. J. Gylys (nuo 1917 dirbęs Rusijos imperijos generalgubernatūroje), 1921–23 I. Šeinius, 1923–27 J. Savickis, 1929–34 J. Aukštuolis (iki 1932 rezidavo Kaune, vėliau Prahoje), 1934–40 B. E. Dailidė (rezidavo Taline), nuo 1925 veikė garbės, 1932–40 – generalinis konsulatas Helsinkyje (konsulas Karlas Ragnaras Ölleris; 1893–1960), t. p. garbės konsulatai Viipuri (dabar Vyborgas) ir Turku. Nuo 1922 Suomijai Lietuvoje atstovavo konsulas Vainio Aarnio, rezidavęs Kaune. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo Lietuva uždarė savo pasiuntinybę Suomijoje. Pagal laikinąją prekybos sutartį (pasirašyta 1928, išplėsta 1932) tarpusavio prekyboje taikytas didžiausio palankumo principas, bet prekybos apimtis buvo nedidelė (apie 0,5 % viso Lietuvos eksporto, apie 1 % importo), 1938 šalys pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymo už prekes tarpuskaitos būdu.

Lietuvos atstovas B. E. Dailidė (sėdi kairėje), įteikęs skiriamuosius raštus Suomijos prezidentui P. E. Svinhufvudui (sėdi centre; Helsinkis, 1934, Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Šalių diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)

1991 08 28 Suomija pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, tą pačią dieną atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Pirmasis Lietuvai Suomijoje atstovavo ambasadorius P. Auštrevičius (1994–97), Suomijai Lietuvoje – Taisto Tolvanen (1992–96). 2021 11 Lietuvai Suomijoje atstovavo ambasadorius, reziduojantis Helsinkyje, ir garbės konsulai Joensuu ( Joensuu miestui, Šiaurės Karelijos ir Šiaurės Savonijos regionams), Seinäjoki (Pietų Pohjanmos regionui), Levi (Laplandijai), Paimio (Turku miestui, Pietvakarių Suomijos regionui) ir Tamperėje (Pirkanmos regionui). Suomijai Lietuvoje atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulas Klaipėdoje.

Suomijos prezidento S. V. Niinistö ir Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas 2013 05 Vilniuje

Dvišalės sutartys ir susitarimai

Suomijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Investicijų skatinimo ir apsaugos (1992), Oro susisiekimo (1993), Vizų režimo panaikinimo (1997), Bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (1998), Tarptautinių vežiojimų keliais, Socialinės apsaugos (abi 2000) sutartis, Bendradarbiavimo muitinės veiklos srityje (1994), Asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo, grąžinimo, Bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje (abu 1997) susitarimus.

Šalių ekonominiai ryšiai

2020 prekybos apyvarta tarp Suomijos ir Lietuvos sudarė 1,37 mlrd. eurų. Lietuva į Suomiją eksportavo prekių už 575,8 mln. eurų (17 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Suomijos už 795,4 mln. eurų (11 vieta pagal importą). Suomija iš Lietuvos daugiausia importavo dirbinius iš geležies arba iš plieno (15 %), elektros mašinas ir įrangą bei jų dalis (10 %), Lietuva iš Suomijos – mašinas ir mechaninius įrenginius (20 %), mineralinį kurą (18 %). Suomijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 659,41, Lietuvos į Suomijos ūkį – 3,46 mln. eurų. 2020 Lietuvoje lankėsi 16 540 turistų iš Suomijos (9 vieta Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje).

2271

Suomija

Suomijos gamta

Suomijos gyventojai

Suomijos konstitucinė santvarka

Suomijos partijos ir profsąjungos

Suomijos ginkluotosios pajėgos

Suomijos ūkis

Suomijos istorija

Suomijos švietimas

Suomijos literatūra

Suomijos architektūra

Suomijos dailė

Suomijos muzika

Suomijos choreografija

Suomijos teatras

Suomijos kinas

Suomijos žiniasklaida

Suomijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką