supratmas, mąstymo proceso dalis – nagrinėjamo dalyko prasmės ir reikšmės suvokimas. Skiriasi nuo žinojimo (asmens gebėjimas įgyti ir atgaminti žinias, kurių teisingumu jis neabejoja). Žinojimas galimas be supratimo, o supratimas – be žinojimo (tiesioginis suvokimas, įžvelgimas). Supratimas gali būti įvairus. Jam būdinga nagrinėjamų reiškinių vidinių sąsajų įžvelgimas. Šias sąsajas gali sudaryti aiški logiška tvarka, priežasčių ir padarinių ryšiai, kurie į vientisą logišką sistemą sujungia pavienius faktus (pavyzdžiui, matematinės teoremos, formulės, gamtos dėsnio supratimas). Reiškinių rišlumą, prasmingumą žmogus gali aiškiai pajusti ir neįžiūrėdamas jų logiško išdėstymo. Tuomet jis reiškinį suvokia kaip turintį tam tikrą tikslą, kuris gretinamas su jo paties tikslais: žmogus supranta kito žmogaus elgesį, mintis, motyvus. Taip suprantami socialiniai kultūriniai (tarp jų – istoriniai) įvykiai, rašto kūryba, taip pat gyvūnų elgesys, gamtos reiškiniai. Remiantis ankstesne patirtimi ir intensyviai mąstant galima ką nors suprasti staiga, tarsi netikėtai. Toks staigus reiškinių supratimas vadinamas įžvalga. Supratimas gali būti pagrįstas ir atjautimu, bendromis emocijomis, identifikacija. Tiriami žmogaus supratimo psichiniai mechanizmai yra identifikacija, projekcija, socialinis suvokimas, įžvalga, intuicija, kauzalinė atribucija, geriausiai ištirta kalbos reikšmė supratimui.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką