suprèsorius (lot. suppressor – slopintojas), reguliacinis genas, kuris valdomus genus reguliuoja slopindamas jų raišką. Supresoriaus koduojamas baltymas atpažįsta valdomuose genuose specifinę DNR seką, vadinamąjį cis elementą, su juo jungiasi ir geno raiška nutrūksta. Pirmieji tokio tipo baltymus 1961 nustatė F. Jacobas ir J. Monod (abu Prancūzija), pavadinę juos represoriais (pavadinimas išliko baltymams, kurie slopina operono veiklą). Visi baltymai, kurie reguliuoja genų raišką jungdamiesi su specifinėmis DNR sekomis dažniausiai promotoriuje, vadinami transkripcijos veiksniais. Kai kuriems supresoriaus koduojamiems baltymams, pvz., slopikliams, pasireikšti būtinas papildomas veiksnys – kosupresorius. Tik su juo susijungęs transkripcijos veiksnys tampa aktyviu genų slopikliu. Tas pats genas gali koduoti ir transkripcijos veiksnį, kuris aktyvina genus, ir transkripcijos veiksnį, kuris slopina genus; tai priklauso nuo papildomų veiksnių arba baltymo brendimo pobūdžio. Supresoriais gali būti vadinamos ir geno mutacijos, dėl kurių mutantinė RNR arba baltymas slopina mutacijas kitame gene. Geriausiai ištirti supresoriai, atsiradę dėl mutacijų pernašos ribonukleorūgšties (tRNR) genuose. Tokie supresoriai net genetinio kodo baigties kodoną (UAG, UGA arba UAA) gali atpažinti kaip koduojantį aminorūgštį. Kai kuriuose genomuose (pvz., mitochondrijų) ir organizmuose ši savybė pritaikoma geno raiškai reguliuoti, pvz., taip reguliuojami hemoglobino genai pelės genome.
3163
represorius