Surgut (Сургут, Surgùtas), miestas Rusijos Federacijoje, Chantų‑Mansių autonominės apygardos rytuose, Obės dešiniajame krante, į rytus nuo Chanty‑Mansijsko; rajono centras. 380 632 gyventojai (2020).

Surgut

Upių uostas. Geležinkeliai į Nojabrską, Tiumenę, Nižnevartovską. Per Surgutą eina Tiumenės–Tobolsko–Nižnevartovsko plentas. Tiltas per Obę (pastatytas 2000; ilgis 2110 m). Tarptautinis oro uostas.

Rusijos naftos ir gamtinių dujų gavybos centras (bendrovės Surgutneftegaz, Gazprom); Surguto–Polocko (Baltarusija), Surguto–Omsko–Pavlodaro (Kazachija)–Turkmenabato (Turkmėnija) naftotiekiai. Naftos dujų perdirbimas, metalo, medienos apdirbimo, elektotechnikos (siurblių, kabelių), statybinių medžiagų (gelžbetoninių konstrukcijų), maisto (mėsos, pieno, žuvų apdorojimo), alaus pramonė. Šiluminė elektrinė nr. 1, šiluminė elektrinė nr. 2 (galia atitinkamai 3280 MW ir 5600 MW; kūrenama naftos ir gamtinėmis dujomis).

Pedagoginis (įkurtas 1986), Surguto (1993) universitetai, Tiumenės, Tiumenės naftos ir dujų, Omsko technikos, Rusijos socialinių mokslų universitetų filialai, kitos aukštosios mokyklos. Bibliotekos. Muzikinis dramos (įkurtas 2000), Surguto universiteto (2005), lėlių teatrai. Krašto, Obės tilto, meno, Gazpromo naftos ir dujų muziejai. Dailės galerija. Cerkvės. Mečetė. Baptistų bažnyčia. Parkas Za Saimoj. Netoli Surguto yra archeologinis paminklas Barsova gora. Miestas įkurtas 1594 prie chantų tvirtovės; miesto teisės 1782–1803, 1868–1926 ir nuo 1965; Surgutas vėl suklestėjo 1950–60 radus naftos ir gamtinių dujų telkinių.

bažnyčia Surgute

Surgut

Surgut

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką