sùsai (savivardis soso), Afrikos tauta. Gyvena Gvinėjos vakarinėje dalyje, Siera Leonėje ir kitur. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 1,3 milijono susų. Kaba susų kalba (priskiriama Nigerio ir Kongo kalboms), prancūzų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai, yra katalikų, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (gyvatės Ningiangano kultas). Svarbiausi verslai – žemdirbystė (arachiai, ananasai, bananai, dioskorėjos, kokosai, maniokai, soros), gyvulininkystė (ožkos, galvijai), paukštininkystė (vištos). Kaimai – linijinio plano. Tradicinis būstas – apskritas, 3 kambarių, plūkto molio, šiaudais dengtu stogu namas. Tradiciniai moterų drabužiai – sijonas ir apsiaustas, vyrų – ilgi (iki žemės) marškiniai. Tradiciniai valgiai – įvairios košės su prieskoniais ir palmių aliejumi. Gausus folkloras (sakmės, pasakos, dainos). Susų visuomenės socialinis pagrindas – didžiosios šeimos bendruomenė. Giminystė – patrilinijinė, santuoka – virilokalinė. Praktikuojama poliginija.
Susų protėviai gyveno Fouta Djallone (nuo 13 amžiaus priklausė Malio imperijai). Spaudžiami malinkių, vėliau fulbių, 16–18 amžiuje susai persikėlė į dabartinę gyvenamąją teritoriją, įkūrė Solimos, Labajos valstybinius darinius. Prieskoniais, palmių aliejumi, vergais prekiavo su europiečiais. Integruojasi į gvinėjiečių naciją.
2840