Sutarts dėl Konstitùcijos Euròpai, neratifikuota tarptautinė sutartis, kuria siekta sukurti konsoliduotą Europos Sąjungos Konstituciją.
Sutartį dėl Konstitucijos Europai rengė Europos Konventas (2002 02 28–03 07 10 jis surengė 26 plenarinius posėdžius).
Tikslas ir pasirašymo procesas
Sutartimi dėl Konstitucijos Europai siekta pakeisti galiojančias Europos Sąjungos sutartis vienu tekstu, suteikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai teisinę galią, išplėsti kvalifikuotos balsų daugumos naudojimą tose politikos srityse, kuriose anksčiau buvo vienbalsiai priimami sprendimai tarp valstybių narių.
Sutartį 2004 10 29 Romoje pasirašė 25 Europos Sąjungos valstybių narių ir 3 šalių kandidačių vadovai (Lietuvos vardu pasirašė prezidentas V. Adamkus, ministras pirmininkas A. M. Brazauskas ir užsienio reikalų ministras A. Valionis). Vėliau ją ratifikavo 18 valstybių narių (2004 11 11 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo pirmasis), įskaitant referendumus, ją patvirtinančius Ispanijoje ir Liuksemburge.
2005 gegužę Prancūzijos ir birželį Nyderlandų rinkėjai referendumuose atmetė dokumentą, todėl šios Sutarties ratifikavimo procesas baigėsi. Siekiant užglaistyti šios Sutarties neratifikavimo padarinius, po svarstymų laikotarpio buvo parengta Lisabonos sutartis, kurią praktiškai sudaro buvusios Sutarties dėl Konstitucijos Europai turinys.
Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekstas
Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekstą sudarė 4 dalys. Pirmoje dalyje apibrėžtos Europos Sąjungos vertybės, tikslai, kompetencija, sprendimų priėmimo procedūros ir institucijos, apibūdinti Europos Sąjungos simboliai, pilietybė, demokratinis gyvenimas ir finansai. Antroje dalyje pateikta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Trečioje dalyje aprašyti Europos Sąjungos politikos, vidaus bei išorės veiksmai ir funkcionavimas. Ketvirta dalis skirta bendrosioms ir baigiamosioms nuostatoms, tarp jų ir nustatančioms Europos Konstitucijos priėmimo ir keitimo procedūras.
Europos Konstitucija; Konstitucijos sutartis
579