Suvalkjos valstiẽčių strekas, Lietuvõs valstiẽčių strekas, Ùžnemunės valstiẽčių strekas, įvyko 1935–36.
Prasidėjo daugiausia Užnemunėje, kai kuriose Dzūkijos vietose.
Svarbiausia priežastis – dėl 1929–33 pasaulinės ekonominės krizės, Vokietijai dėl Neumanno-Sasso bylos nutraukus prekybos sutartį su Lietuva sumažėjęs žemės ūkio produktų eksportas, supirkimo kainos, blogėjanti valstiečių ekonominė padėtis.
Jau 1934 rudenį valstiečiai teikė Vyriausybei prašymus mažinti mokesčius, atidėti skolų mokėjimą, stabdyti varžytynes. 1935 vasarą įvyko valstiečių nelegalių pasitarimų dėl streiko organizavimo. Valstiečių svarbiausiame susirinkime Gustaičiuose (Veiverių valsčius; dalyvavo 25 atstovai iš Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Alytaus apskrities) išrinkto streiko komiteto 1935 08 04 atsišaukime raginta streiką pradėti 1935 08 20. Streikininkai reikalavo didinti žemės ūkio produktų supirkimo kainas, mažinti mokesčius, atidėti skolas bankams, nustojo pardavinėti žemės ūkio produktus, mokėti mokesčius, pirkti iš varžytynių valstiečių turtą.
Įvyko mitingų, demonstracijų (1935 08 26 Prienuose, 1936 02 16 Šakiuose), susirėmimų su policija (1935 08 27 prie Išlaužo, Butrimonyse, Veiveriuose, 08 28 Balbieriškyje, Dauguose, 08 30 Birštone, 09 21–23 Gražiškiuose, 12 12 Plokščiuose). Per juos policija nušovė 5 žmones, keliolika sužeidė. Į streiką įsitraukė ir opozicinės valdžiai partijos, valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų veikėjai K. Grinius, M. Sleževičius, A. Stulginskis ir kiti. 1935 10 12 pasirašė memorandumą Vyriausybei reikalaudami demokratinių rinkimų, atsižvelgti į valstiečių reikalavimus. Politiniams tikslams streiką bandė panaudoti Lietuvos komunistų partija, į streiko vietas ir streiko komitetus siuntė savo agitatorius.
Už dalyvavimą streike nubausta 938 žmonės (Užnemunėje 870), 253 iškeltos baudžiamosios bylos, karo lauko teismų 18 nuteista mirties bausme, Kaziui Narkevičiui, Alfonsui Petrauskui, Broniui Pratasevičiui, Petrui Šarkauskui, Aleksandrui Maurušaičiui (dujų kameroje) ji įvykdyta, kitiems pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
Po Suvalkijos valstiečių streiko buvo padidintos svarbiausių žemės ūkio produktų supirkimo kainos, išleistas įstatymas dėl skolų mokėjimo lengvatų valstiečiams.