Šv. Isãkijaus sobòras (Isaakijevskij sobor), Šv. Izaõko sobòras, 19 a. architektūros paminklas Sankt Peterburge, Isakijaus aikštėje.

Architektūra

Klasicizmo bruožų monumentalus, aukštas (aukštis – 101,5 m) soboras vyrauja miesto panoramoje. Tai stačiakampio plano (ilgis – 111,28 m, plotis – 97,6 m) pastatas su keturiais korintiškojo orderio portikais, centre – kolonada apjuostas metalo konstrukcijų kupolas (skersmuo 25,8 m, vidinis skersmuo – 21,8 m; jį dengia paauksuoti vario lakštai, užbaigia aštuonkampis žibintas). Portikų 48 kolonos (kiekviena jų – iki 17 m aukščio, apie 114 t svorio) ištašytos iš monolitinių granito luitų, jų frontonus puošia skulptūros ir horeljefai (skulptoriai P. Klodtas, Ivanas Vitali, 1794–1855, Philippeʼas Josephas Henri Lemaireʼas, 1798–1880). Pastato kampuose įkomponuoti 4 bokšteliai su varpais. Interjeras dekoruotas įvairių atspalvių malachito, marmuro apdaila, smaltos mozaika, sienų tapyba (dailininkai K. Briullovas, F. Bruni ir kiti), skulptūromis (skulptoriai I. Vitali, Nikolajus Pimenovas, 1812–64, ir kiti).

Šv. Isakijaus soboras Sankt Peterburge (1818–58, architektas A. de Montferrandʼas)

Soboras statytas naudojant pažangiausius to meto mokslo ir technikos laimėjimus: pastolių sistemas, keliamuosius mechanizmus, geležies ir ketaus konstrukcijas (kupole), galvanoplastiką (bareljefams, skulptūroms).

1577

Istorija

Šv. Isakijaus soboro Sankt Peterburge plafono dekoras (1840–50, dailininkas K. Briullovas ir kiti)

Pirmoji šv. Izaokui Dalmatiečiui dedikuota cerkvė Sankt Peterburge buvo įkurta pritaikius admiralitetui priklausantį medinį pastatą. Pirmąją mūrinę cerkvę suprojektavo architektas Georgas Johannas Mattarnovi (1677–1719; 1717 08 pašventintas kertinis akmuo). Baroko bruožų turinčios lotyniškojo plano cerkvės statybą 1728 užbaigė architektai Nicolausas Friedrichas Härbelis (m. 1724), Gaetano Chiaveri (1689–1770), M. Zemcovas. Atsiradus įtrūkių pamatuose ir skliautuose, 1763 cerkvė nugriauta. Pagal architekto Antonio Rinaldi (1709–94) projektą pradėta statyti naujoji cerkvė (1768 08 pašventintas kertinis akmuo). Po Jekaterinos II mirties (1796) sustojusią statybą 1798 pratęsė architektas Vincenzo Brenna (1741–1820; dėl statybinių medžiagų stokos supaprastino pirminį pastato projektą). 1802 05 30 (pagal Julijaus kalendorių, šv. Izaoko Dalmatiečio mirties dieną) baigtos statyti cerkvės estetinis vaizdas neatitiko lūkesčių. 1809 ir 1813 paskelbti cerkvės perstatymo architektūriniai konkursai.

1819 06 pagal architekto Augusteʼo de Montferrand’o (1786–1858) projektą pradėta dabartinio soboro rekonstrukcija. Soboras pašventintas 1858 05 30 (06 11 pagal Grigaliaus kalendorių). Sovietų valdžios metais paverstas muziejumi paminklu; nuo 1990 sobore vėl vyksta ir religinės apeigos. 2012–15 atkurti 20 a. 4 dešimtmetyje sunaikinti varpai.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką