Šv. Pẽtro ir Póvilo bažnýčia, Šv. apãštalų Pẽtro ir Póvilo bažnýčia, brandžiojo baroko bažnyčia Vilniuje, Antakalnyje; vienas žymiausių baroko paminklų Lietuvoje.
Architektūra
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje (pradėta 1668, 1974 suremontuota išorė, 1984 restauruotas interjeras)
Lotyniškojo kryžiaus plano, trinavė bazilikinė; vidurinė nava pereina į tokio pat aukščio ir pločio presbiteriją, šoninėse navose įrengtos 6 koplyčios, abipus presbiterijos – stačiakampio plano zakristijos. Išorėje stambus kupolas su aukštu būgnu ir voliutomis paremtu žibintu. Pagrindinis fasadas simetriškas, jį skaido karnizai, kolonos, puskolonės, nišos, langai, 2 tarpsnių vidurinę dalį rėmina kolonomis sujungti du 3 tarpsnių bokštai (apatiniai tarpsniai apskriti, viršutiniai – aštuonkampiai). Fasadą užbaigia dvigubas frontonas su puskolonėmis ir niša, bokštus dengia kupolo formos šalmai su lieknomis viršūnėmis; fasadą puošia reljefai, šv. Augustino ir šv. Stanislovo skulptūros (1674, skulptorius Novotnas).
Interjeras dekoruotas stiuko lipdiniais (1677–1704, skulptoriai G. P. Perti, G. M. Galli), vidurinės navos ir zakristijos skliautus puošia 17 a. antros pusės brandžiojo baroko freskos. 19 a. pradžios didysis altorius (skulptorius A. Le Brunas, dailininkas P. Smuglevičius, skulptorius K. Jelskis). Yra 17 a. barokinė marmurinė krikštykla, medinė paauksuota rokoko stiliaus sakykla (1804, skulptorius N. Piano, 1903, 1983–84 atnaujinta), po kupolu – Nojaus laivą vaizduojantis sietynas (1905, 1984 restauruotas), skulptūrų (Jėzus Nazarietis 1700, Šv. Pranciškus Asyžietis 20 a. pirma pusė), baroko, klasicizmo stiliaus paveikslų, vargonai (1905 įrengti J. Radavičiaus, 1983 restauruoti).
Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje interjeras (1677–82 , skulptoriai G. P. Perti, G. M. Galli, po 1682 skulptoriai A. S. Capone, J. Pensa)
Nojaus laivą vaizduojantis sietynas (1905, 1984 restauruotas) Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje
Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje interjeras (1677–82 , skulptoriai G. P. Perti, G. M. Galli, po 1682 skulptoriai A. S. Capone, J. Pensa)
Istorija
Bažnyčia pastatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono M. K. Paco ir Laterano kanauninkų ordino iniciatyva. Pradėta statyti 1668 pagal architekto J. Zaoro projektą, nuo 1672 darbams vadovavo architektas G. Frediani (1668 06 29 pašventintas kertinis akmuo). 17 a. pabaigoje bažnyčios šventorius apjuostas arkine mūro siena, kurios kampuose įrengtos 4 aštuonkampės koplytėlės. 19 a. (1804, skulptoriai N. Piano ir G. Beretti, 1878) ir 20 a. (1903, 1946 atstatytas per karą apgriuvęs kupolas, 1974 suremontuota išorė, 1984 restauruotas interjeras) bažnyčia remontuota ir restauruota. 1953–89 bažnyčioje saugotas karstas su Šv. Kazimiero palaikais.
Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje vargonai (1905, vargonų meistras J. Radavičius, 1983 restauruoti)
2271