Šv. Stẽpono kãtedra (vok. Stephansdom), svarbiausias sakralinis pastatas Vienoje.
Architektūra
Šv. Stepono katedra Vienoje
Vėlyvojo romaninio stiliaus ir gotikos bruožų katedra trinavė, lotyniškojo kryžiaus plano, su pietiniu ir šiauriniu bokštais. Romaninio stiliaus vestverke – skulptūromis dekoruotas pagrindinis portalas. Interjeras puoštas skulptūromis, skulptūriniu dekoru, pagrindinėje dalyje yra 18 altorių (Wiener Neustadto, 1447, Didysis altorius, 1647), vėlyvosios gotikos sakykla (1515, manoma, skulptorius A. Pilgramas ar N. Gerhaertas von Leydenas), Šv. Romos imperatoriaus Frydricho III antkapinis paminklas. Šiauriniame bokšte – didžiausias Austrijoje Švč. Mergelės Marijos varpas (1711, perlietas 1951). Katedros stogas dengtas glazūruotomis plytelėmis, iš jų pietinėje pusėje sukomponuotas Habsburgų dinastiją simbolizuojantis dvigalvis erelis, šiaurinėje pusėje – Vienos ir Austrijos herbai. Katedros požemiuose – Karališkoji, Vyskupų kriptos, šiaurės rytų pusėje – katakombos.
Istorija
Šioje vietoje 1160 stovėjo bažnyčia (po 1258 gaisro perstatyta). Dabartinį pavidalą ir katedros titulą (1365) įgijo Austrijos kunigaikščių Alberto I ir Alberto II (gotikinis trinavis choras, 1304–40), erchercogo Rudolfo IV (pietinis bokštas, 1359–1433; šiaurinis bokštas, pradėtas apie 1450, statyba nutraukta 1511, 1578 suprojektuotas renesansinis šalmas) valdymo metais. Per 1945 gaisrą iš dalies sugriauta, 1952 atstatyta. Nuo 1976 restauruojama.
Wiener Neustadto altorius (1447) Šv. Stepono katedroje Vienoje
2271
-Šventojo Stepono katedra