Šv. Vktoro mokyklà, vidurinių amžių teologijos mokykla Paryžiuje. Vienas svarbiausių 12–13 amžiaus mistinės ir scholastinės teologijos centrų.

Mokyklos pagrindiniai bruožai

Mokyklos ištakos siejamos su 1108 metais netoli Paryžiaus Šv. Viktoro kongregacijos įkurtu regulos kanauninkų ordinu, kuris propagavo scholastinę teologiją ir mistiką, pagrįstą šv. Augustino regula. Mokyklos nariai propagavo egzegezę ir skatino asmens dvasinį tobulėjimą ir mokslinį tikrovės pažinimą.

Žymesni vadovai

Mokyklai vadovavo garsus retorikos, dialektikos ir teologijos mokytojas Vilhelmas Šampietis (apie 1070–1121), 1113–33 – jo mokinys Gilduinas Senviktorietis (mirė 1155). 1133–41 Šv. Viktoro mokyklos vadovu buvo vienas garsiausių teologų, pirmųjų teologijos sumų (sąvadų) autorius Hugonas Senviktorietis. Jis reikalavo, kad mokiniai studijuotų teologiją ir visus septynis laisvuosius bei servilinius (pagalbinius) menus.

Kiti nariai

Kiti žymesni nariai: Ričardas Senviktorietis (vadovavo mokyklai 1162–73; mirė 1173), Valteris Senviktorietis (vadovavo mokyklai apie 1175–80; mirė 1180), Godfridas Senviktorietis (1130–94), Tomas Galas (1190–1246).

1204

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką