Švãbija (Schwaben), Vokietijos istorinė sritis. Apima dabartinės Badeno-Viurtembergo žemės pietinę ir Bavarijos žemės pietvakarinę dalis, Rytų Šveicariją ir Elzasą.
Pavadinimas kilo nuo germaniškų svebų genčių, su alemanais 3 a. gyvenusių prie Reino ir Dunojaus aukštupio, vėliau migravusių į pietus nuo Badeno ežero. Iš pradžių dažniau vadinta Alemanija, nuo 10 a. – Švabija. 7 a. airių vienuoliai paskleidė krikščionybę.
917–1268 čia gyvavo viena svarbiausių Vokietijoje Švabijos kunigaikštystė, ją valdžiusios Štaufenų giminės atstovai dažnai rinkti Vokietijos karaliais. Vėlyvaisiais viduriniais amžiais susikūrė Šventosios Romos imperijos vidaus politikai didelę įtaką turėjusi Švabijos miestų sąjunga ir Švabijos sąjunga. 1555 užtikrinti geresnį Šventosios Romos imperijos administravimą įkurta Švabijos apygarda (Kreis) panaikinta 1806 likvidavus Šventąją Romos imperiją. Jos teritoriją pasidalijo Viurtembergo ir Bavarijos karalystės bei Heseno didžioji kunigaikštystė.