švánkas (vok. Schwank – išdaiga, juokai), 13–17 a. austrų ir vokiečių miestiečių literatūros žanras. Trumpas eiliuotas (vėliau – ir proza parašytas) humoristinis pasakojimas arba pjesė. Artimas prancūzų fablio ir italų facecijai. Švanke vaizduojamos buitinės situacijos, dažniausiai perteikiamos dviejų veikėjų (pono ir tarno, sukčiaus ir naivuolio, protingo ir kvailio) dialogais, dažnai pasakojama apie populiarius literatūros personažus ar autorius (T. Ulenšpygelį, H. Sachsą). Švankams būdinga situacijų komizmas, stačiokiškas humoras. Švankų parašė Strickeris (13 a.), Ph. Frankfurteris (1450–1511), H. Sachsas.
2271