Arrhenius Svante August (Svantė Augustas Arènijus) 1859 02 19Vik (prie Uppsalos) 1927 10 02Stokholmas, švedų chemikas ir fizikas. Švedijos karališkosios mokslų akademijos (1901), daugelio šalių akademijų ir draugijų garbės narys. Dr. (1884).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1878 baigė Uppsalos universitetą. Nuo 1895 Stokholmo universiteto Fizikos instituto profesorius, 1897–1905 universiteto rektorius, nuo 1905 A. Nobelio instituto direktorius.
Mokslinė veikla
S. A. Arrheniusas sukūrė elektrolitinės disociacijos teoriją. 1886–90 dirbo Rygoje su W. Ostwaldu, Würzburge – su Karlu Wilhelmu Friedrichu Kohlrauschu, Graze – su L. E. Boltzmannu, Amsterdame – su J. H. van’t Hoffu. S. A. Arrheniuso elektrolitinės disociacijos teorija tapo šiuolaikinės tirpalų teorijos pagrindu. 1889 sukūrė lygtį, siejančią reakcijos greitį, aktyvacijos energiją ir temperatūrą (ši lygtis pavadinta Arrheniuso vardu). Be chemijos ir fizikos, S. A. Arrheniusas domėjosi imunologija (tyrė toksinus), geologija ir kosmologija. Iškėlė hipotezę, kad šaltosios žvaigždės gali susidurti ir susidaryti naujos planetos, kad gyvosios būtybės yra amžinos, o gyvybės užuomazgos iš vienos planetos gali pasklisti kitose.
Svante August Arrhenius
Knygos
Išleido 16 knygų, bendradarbiavo Encyclopedia Britannica.
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1903).
1105