Švèdijos karãliškoji mókslų akadèmija (Kungliga Vetenskapsakademien), nepriklausoma nevyriausybinė mokslo organizacija, skatinanti ir remianti mokslus (daugiausia gamtos ir matematikos). Yra Stokholme. 2012 buvo 10 skyrių: Astronomijos ir kosmonautikos, Biomokslų, Chemijos, Fizikos, Geomokslų, Humanitarinių mokslų, Matematikos, Medicinos mokslų, Socialinių mokslų, Technologijų); 440 Švedijos ir 175 užsienio nariai. Priklauso 5 mokslinio tyrimo institutai (Botanikos, įkurtas 1791 Stokholmo Bergijaus botanikos sode, Žemės ir atmosferos fizikos, įkurtas 1939 Anacapri, Italija, vėliau perkeltas į Palmos salą Kanarų salyne, Ekonomikos institutas, įkurtas 1977, Mokslų istorijos centras, įkurtas 1988, Observatorijos muziejus, įkurtas 1748 Stokholme), Švedijos jaunųjų mokslininkų akademija (įkurta 2011; 2012 buvo 22 nariai). Švedijos karališkosios mokslų akademijos 2 komitetai skiria tarptautines premijas: Nobelio fizikos premiją ir Nobelio chemijos premiją (abi nuo 1901) bei Švedijos valstybinio banko įsteigtą Nobelio ekonomikos premiją (teikiama nuo 1969), G. Aminoffo kristalografijos (nuo 1970), Craffordo astronomijos, matematikos, geomokslų, biomokslų ir poliartrito gydymo (nuo 1987), R. Schocko filosofijos ir logikos, matematikos, vizualiojo ir muzikos meno (nuo 1989), taip pat O. Kleino medalius už fizikos darbus (nuo 1988) ir keturis nacionalinius apdovanojimus. Leidžia mokslo darbų leidinį Vetenskapsakademiens handlingar (nuo 1739), mokslo žurnalus Levnadsteckningar över Vetenskapsakademiens ledamöter (nuo 1869), Acta Mathematica (nuo 1882), Acta Zoologica (nuo 1920), Arkiv för matematik (nuo 1949), Ambio (nuo 1972), ETAI (nuo 1997), su Norvegijos mokslų ir literatūros akademija – Physica Scripta (nuo 1970) ir Zoologica Scripta (nuo 1972).
Švedijos karališkoji mokslų akademija įkurta 1739 pagal Londono karališkosios draugijos ir Prancūzijos karališkosios mokslų akademijos (Mokslų akademija) modelį. Steigėjai – mokslininkas C. von Linné, verslininkas J. Alströmeris, inžinierius M. Triewaldas, mokslininkas ir politikas S. C. Bielke, politikai C. W. Cederhielmas, A. J. von Höpkenas.