Švèdijos lietùviai
Lietuvių Švedijoje įsikūrė po 1863–64 sukilimo. 1915 ir 1917 Stokholmo lietuvių konferencijose (1915 Stokholmo lietuvių konferencija, 1917 Stokholmo lietuvių konferencija) Lietuvos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių veikėjai tarėsi dėl Lietuvos ateities ir bendros veiklos. 1917–18 Stokholme veikė Lietuvių spaudos biuras.
Po I pasaulinio karo lietuvių studijavo Švedijos aukštosiose mokyklose. 1925–40 Stokholme veikė Švedų–lietuvių draugija (atkurta 1990; pirmininkė W. Carlsson).
Per II pasaulinį karą į Švediją pateko apie 400 lietuvių pabėgėlių; jų įsikūrimu ir šalpa 1944–46 rūpinosi Lietuvių komitetas (pirmininkas V. J. Gylys), vėliau BALF įgaliotiniai. Pabėgėliai buvo suorganizavę ateitininkų, draugijos Šviesa skyrius, studentų organizacijų, sporto klubą Vytis, leido lietuvišką spaudą. 1946 01 12 įkurta Lietuvių draugija Švedijoje 1947 turėjo 5 skyrius, 1946–49 leido žurnalą Pragiedruliai (redaktorius Juozas Lingis); 1950 11 30 perorganizuota į Švedijos lietuvių bendruomenę (pirmininkė Rūta Žičkienė; skyriai Stokholme ir Skånėje, 2021). Nuo 1947 kelis dešimtmečius veikė Lietuvos antinacinės rezistencijos politinių kalinių sąjungos seniūnija. Švedijos lietuvių veikėjai (J. Pajaujis) globojo Lietuvos partizanų vadovybės įgaliotinius, rengė jų susitikimus su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu. 20 a. 6 dešimtmetyje dauguma karo pabėgėlių išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą ir kitas šalis (1963 Švedijoje gyveno apie 100 lietuvių).
1985 Švedijos lietuvių atstovai kartu su Pasaulio baltų sąjungos kitais veikėjais dalyvavo Baltijos taikos ir laisvės kruize (Stokholmas–Helsinkis), Stokholme įvyko baigiamieji kruizo renginiai ir demonstracija. 1989 Gotlande įvyko Europos lietuvių studijų savaitė, jos dalyviai, lietuvių išeivių ir Lietuvos įvairių organizacijų atstovai, pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekį.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) lietuviai į Švediją vyksta studijuoti ir dirbti. 21 a. 2 dešimtmetyje daugiausia lietuvių gyveno Stokholme ir Skånėje, be Švedijos lietuvių bendruomenės ir Švedų–lietuvių draugijos veikė Lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje (įkurta 2014), Lietuvių–švedų bendruomenė Göteborge (įkurta 2010), tautinių šokių kolektyvas Baltija (įkurtas 2003, vadovė Jurga Laurenčikienė), trys lituanistinės mokyklos (Saulė Stokholme, įkurta 1996, Draugystė Göteborge, įkurta 2010, ir Gintaras Landskronoje, įkurta 2009).
1985 Švedijoje gyveno apie 100, 2003 – apie 600, 2006 (oficialiais duomenimis) – 3072 lietuviai, 2017 (oficialiais duomenimis) – 13 659 Lietuvoje gimę asmenys.
2271
Švedijos konstitucinė santvarka
Švedijos partijos ir profsąjungos