Šveicarijos konstitucinė santvarka

Šveicãrijos konstitùcinė sántvarka

Aukščiausiosios valdžios institucijos

Pagal 1999 konstituciją (priimta referendumu, įsigaliojo 2000), Šveicarija – federacinė parlamentinė respublika. Valstybės ir vyriausybės formalus vadovas – Federalinė taryba; iš jos narių 1 metų kadencijai Federalinis Susirinkimas (vokiečių k. Bundesversammlung, prancūzų k. Assemblée fédérale, italų k. Assemblea federale, retoromanų k. Assamblea federala) renka Federacijos prezidentą (ir viceprezidentą), kuris negali būti perrenkamas. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Federalinis Susirinkimas, kurį sudaro Nacionalinė Taryba (vokiečių k. Nationalrat, prancūzų k. Conseil National, italų k. Consiglio Nazionale, retoromanų k. Cussegl Naziunal) ir Kantonų Taryba (vokiečių k. Ständerat, prancūzų k. Conseil des États, italų k. Consiglio degli Stati, retoromanų k. Cussegl dals Stadis).

Federalinių rūmų Berne pietinis fasadas (1902, architektas Hansas Wilhelmas Aueris)

Nacionalinę Tarybą sudaro 200 narių, renkamų 4 metams visuotiniais tiesioginiais rinkimais pagal proporcinio atstovavimo sistemą kantonuose ir pagal mažoritarinę rinkimų sistemą puskantoniuose. Kantonų Tarybą sudaro 46 nariai, gyventojų renkami po 2 iš kantono ir po 1 iš puskantonio 4 metų kadencijai. Vykdomoji valdžia priklauso Federalinei tarybai, sudaromai iš išrinktų 7 Federalinio Susirinkimo narių.

Vietos valdžia

Kiekvienas kantonas ir puskantonis turi savo konstituciją, parlamentą ir vyriausybę. Įstatymus leidžia kantonų tarybos (sudaro 49–180 narių), gyventojų renkamos 4–5 metams. Vykdomoji valdžia kantonuose priklauso taryboms, kurias sudaro 5–7 nariai (jie iš savo tarpo 1 metų kadencijai renka tarybos prezidentą ir viceprezidentą).

Savivalda

Bendruomenių gyventojai renka savivaldybės institucijas – bendruomenių susirinkimus ir tarybas. Vykdomosios valdžios funkcijas vykdo municipalitetai arba mažosios tarybos.

Teismų sistema

Teisingumo rūmai Lozanoje (1886, architektas Benjaminas Recordonas)

Teismų sistemą sudaro Federacijos ir kantonų teismai. Aukščiausioji teisminė instancija – Federacijos Teismas (sudaro 38 pagrindiniai, 16 etatinių ir 15 neetatinių teisėjų, renkamų parlamento), t. p. veikia Federacijos baudžiamasis, Federacijos administracinis, Federacijos patentų teismas, Karo teismas. Kantonų teismų sistemą sudaro konstituciniai (yra tik Bazelio miesto ir Jura kantonuose), aukštieji, apygardų, taikos, specialieji (administraciniai, darbo, nuomos, socialiniai, jaunimo ir kiti) teismai.

Nacionalinė šventė

Nacionalinė šventė – rugpjūčio 1 – Šveicarijos Konfederacijos įkūrimo diena.

2271

Šveicarija

Šveicarijos gamta

Šveicarijos gyventojai

Šveicarijos partijos ir profsąjungos

Šveicarijos ginkluotosios pajėgos

Šveicarijos ūkis

Šveicarijos istorija

Šveicarijos santykiai su Lietuva

Šveicarijos švietimas

Šveicarijos literatūra

Šveicarijos architektūra

Šveicarijos dailė

Šveicarijos muzika

Šveicarijos choreografija

Šveicarijos teatras

Šveicarijos kinas

Šveicarijos žiniasklaida

Šveicarijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką