sveikatos sutrikdymas

sveikãtos sutrkdymas, kno sužalójimas, baudžiamojoje teisėje – žalos padarymas kito žmogaus sveikatai nesiekiant atimti gyvybę.

Žala žmogaus sveikatai

Kėsinimasis į savo sveikatą nelaikomas nusikaltimu, nebent tokia veika sudaro kito nusikaltimo sudėtį (pvz., karo prievolininko susižalojimas siekiant išvengti karo tarnybos). Žmogaus sutikimas, kad jo sveikatai būtų padaryta žala, žalos sukėlėjo neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

Žala žmogaus sveikatai gali būti padaroma veikimu arba neveikimu (neatlikus tam tikrų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti kito žmogaus atžvilgiu). Padariniai gali būti sukelti mechaniniu, fiziniu, cheminiu, biologiniu ar kitu poveikiu žmogaus kūnui ar kitaip sutrikdžius jo organizmo funkcijas – užkrėtus liga ar ligą sukeliančia infekcija (pvz., žmogaus imunodeficito virusu, difterija, juodlige), kitaip susargdinus (pvz., sukėlus žmogui psichikos ligą), t. p. psichologiniu poveikiu (pvz., nuolatiniais grasinimais, telefono skambučiais naktį, sekimu).

Tyčinis ir neatsargus sveikatos sutrikdymas

Pagal kaltės formą skiriama tyčinis ir neatsargus sveikatos sutrikdymas. Sukeliant tyčinį sveikatos sutrikdymą siekiama padaryti tam tikro sunkumo žalą (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Sukėlęs neatsargų sveikatos sutrikdymą kaltininkas gali numatyti, kad tokia veika galima padaryti žalą kito žmogaus sveikatai, bet yra įsitikinęs, kad tuo konkrečiu atveju žalos nebus (nusikalstamas pasitikėjimas), arba nenumato galimybės tokiems padariniams kilti, bet privalo ir gali tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).

Sunkus, nesunkus ir nežymus sveikatos

Pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį dažniausiai skiriama sunkus, nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Kriterijai sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti yra sužalojimo, susargdinimo pavojingumas gyvybei, realus arba siektas žalos sveikatai dydis bei tos žalos pastovumas. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai.

Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvos Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) atsakomybė nustatyta už sunkų sveikatos sutrikdymą (atsako asmuo, sukakęs 14 m.), sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus, sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo ir fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (atsako asmuo, sukakęs 16 m.). Baudžiamojo proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003) įtvirtinta sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizės atlikimo tvarka ir pagrindai. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (2003) nurodyta sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininiai kriterijai.

Sveikatos sutrikdymas pripažįstamas sunkiu, jei yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei, sukėlė regos, klausos, kalbos, vaisingumo netekimą, persileidimą, susargdinimą sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia, t. p. psichikos liga, sunkų suluošinimą (pvz., kaukolės skliauto lūžį, krūtinės ląstos ertmės kiauryminį sužalojimą), įvairios kilmės 2–4 laipsnio nudegimus, 3–4 laipsnio nušalimus, nepataisomą veido subjaurojimą, 30 % ir didesnį profesinio ar bendrojo darbingumo praradimą.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą daugiau kaip 10 d. arba nukentėjusysis praranda daugiau kaip 5 %, bet mažiau kaip 30 % profesinio ar bendrojo darbingumo. Išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiaga, patvirtinančia mušimo ar kitą smurtavimo faktą.

Nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas, jei sveikata sutrinka ne daugiau kaip 10 d. arba nukentėjusysis praranda 5 % profesinio ar bendrojo darbingumo.