Švkšna, miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės; seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 1334 gyventojai (2021). Per miestelį teka Švėkšnalė (Ašvos intakas). Plentai į Gargždus, Kvėdarną, Saugas. Šv. apaštalo Jokūbo, evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, girininkija (nuo 2010), Saulės gimnazija, lopšelis-darželis, parapijos senelių namai, kultūros namai, biblioteka (įkurta 1906). Švėkšnos muziejus. Nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1928; 1990 atstatytas).
Švėkšnos herbas
Architektūra
Miestelis spindulinio plano (beveik dabartinio pavidalo nuo 19 a. antros pusės), turi ir linijinio plano elementų (išliko iš 17 a. pradžios). Keturių pagrindinių gatvių sankryžoje – paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Senojoje dalyje vyrauja 20 a. 1–2 aukštų mūriniai pastatai, kai kurie Klaipėdos kraštui būdingos architektūros.
Dvaro sodyba: Genovaitės vila, klasicistinė virtuvė‑skalbykla (19 a. pirma pusė), ūkinis pastatas (apie 1880), sodininko namas (19 a. pabaiga), pieninė (19 a. pabaiga–20 a. pirma pusė), ratinė ir sandėlis (abu 20 a. pradžia), vandens malūnas (20 a. 2–3 dešimtmetis), Saulės gimnazijos pastatas (1928, architektas inžinierius J. Salenekas), 2 namai, 2 kumetynai, svirnas (visi 20 a. 3–4 dešimtmetis), istorizmo stilistikos tvora (apie 1880) su vartais (apie 1880, restauruoti 2000).
Vila neorenesansinė (1880, iš dalies rekonstruota ir restauruota 1965 pagal architektės S. Čerškutės projektą, restauruota 1982 pagal architektės G. Lukavičienės projektą ir 21 a. 1 dešimtmetyje), viduje yra salė su gausiais lipdiniais, lubų plafonais (sukurti W. Brandenburgerio, 21 a. pradžioje restauruoti pagal K. Paulausko projektą). Parkas (7 ha) 2 terasų, mišraus planavimo, jame – 2 tvenkiniai, skulptūros: Diana (1912, skulptorius V. Jakševičius), Rebeka (1913, skulptorius L. Noelis), Saulės laikrodis (1912, restauruotas, iš dalies atstatytas 1989, autorius V. Narmontas).
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia Švėkšnoje (1905)
Dvarą su bažnyčia jungia raudonų plytų viadukas. Neogotikinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (1905) ir šventoriaus tvora su vartais, bažnyčioje – trys 18 a. varpai, 18 ir 19 a. arnotai, dalmatikos. Sinagoga (1926, inžinierius L. Prosinskis). Kapų koplyčioje – skulptūros Nukryžiuotasis (19 a.), Šv. Petras, Šv. Povilas (abi 18 amžius).
2271
Istorija
Įsikūrė 15 a. viduryje. 1509 Žemaičių seniūno Kęsgailos katalikų bažnyčios donacijos akte minimas Švėkšnos dvaras ir miestelis. Tarp 1624 ir 1644, valdant J. Krišpinui‑Kiršenšteinui, dvare įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644 minimas Švėkšnos miestas (1644 – apie 75, 1695 – 97 šeimos). 1664 gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 degė. Dvaras 1766–1940 priklausė Plateriams. 1819 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia; 1852–67 prie jos veikė mokykla. 19 a. pradžioje veikė parapinė, 1864 įsteigta valdinė pradžios mokykla.
19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje Švėkšna buvo Rusijos imperijos–Vokietijos pasienio kontrabandos ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo vienas centrų. 19 a. antroje pusėje–1950 valsčiaus, 1915 09 23–11 15 apskrities centras. 1907 surengtas pirmas viešas lietuviškas vaidinimas. 1928 atidaryta Saulės draugijos gimnazija, veikė Vyskupo Valančiaus liaudies universitetas, valstybinės bibliotekos skyrius, šauliai, pavasarininkai, jaunalietuviai, skautai, įvairios draugijos, kultūros organizacijos. 1940 pastatyta ligoninė.
1941 06 14 iš Švėkšnos ištremtos 6 šeimos (tarp jų ir dvaro savininkas J. Plateris). 1941 09 20 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Inkaklių miške sušaudyta apie 300 Švėkšnos žydų. Apylinkėse veikė Lydžio rinktinės trečiosios (Neptūno) kuopos Lietuvos partizanai. Sovietų okupacijos metais Švėkšna – apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2000 patvirtintas Švėkšnos herbas.
1766 buvo 420, 1833 – 797, 1897 – 1819, 1923 miestelyje – 1340, dvare – 198, kaime – 138, 1959 miestelyje – 1919, 1970 – 2242, 1979 – 2177, 1989 – 1894, 2001 – 2053, 2011 – 1649 gyventojai.