Šventóji, Palangos miesto dalis, 12 km į šiaurę nuo Palangos centro, prie Baltijos jūros, netoli Latvijos sienos; seniūnijos, parapijos centras. 2631 gyventojas (2012).

Šventoji

Per Šventąją teka Šventoji. Šventosios jūrų uostas (nuo 1989 vykdomi atstatymo ir plėtros darbai). Pro Šventąją eina Klaipėdos–Liepojos (Latvija) plentas. Paštas, ambulatorija, pagrindinė mokykla (1938–41 pradinė, 1941–49 progimnazija, 1949–98 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė), lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka. Švyturys (pastatytas 1956, aukštis 39 metrai). Žemaičių alka (pagoniška šventvietė). Turizmo informacijos centras. Turizmas; smėlio paplūdimiai, pėsčiųjų ir dviračių takai, sveikatos centras Energetikas, viešbučiai (Titanikas, Auksinės kopos, Kuršių kaimas ir kiti), poilsio namai. Prie Šventosios yra Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis.

Šventosios herbas

972

Architektūra

skulptūra Žvejo dukros Šventojoje (bronza, 1982, skulptorė Zuzana Pranaitytė, architektė Ž. A. Mačionienė)

Šventoji – vienintelis Lietuvos miestas, suplanuotas ir pastatytas tarpukariu (1938, urbanistas Nikolajus Mačiulskis). 20 a. 4 dešimtmetyje pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės koplyčia (1931, suremontuota 1991), kooperatyvo Žuvėdra administracinis pastatas (1938; dabar klebonija), uosto krantinės ir molai (inžinierius Juozas Losinskas), mokykla (visi 1939, architektas F. Bielinskis), vaistinė, tipinių vilų ir gyvenamųjų namų. 20 a. žymesni statiniai: švyturys (1956), poilsio namai Guboja (1976, architektas R. Buivydas), sanatorija Energetikas (1986, architektė Danutė Vitkauskaitė‑Vinkuvienė). Iki 20 a. 8 dešimtmečio Šventojoje buvo pastatyta daugiau kaip 1000 poilsio namelių. Kopose yra skulptūra Žvejo dukros (1982, skulptorė Zuzana Pranaitytė, architektė Ž. A. Mačionienė).

20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pastatyta Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia (architektai Gintaras Aperavičius, R. Krištapavičius, 1991–2003, joje – paveikslas Šv. Kazimieras 19 a. pabaiga, varpinėje – varpas, 1608 nuliedintas meistro M. Ulmano iš Karaliaučiaus), restoranas (restauruotas 1998, architektai Saulius Danius, Mindaugas Zabarauskas) ir svečių namai Titanikas (2001, abiejų architektas Donatas Rakauskas), poilsio namų kompleksas Šventosios vartai (2005–20, architektas A. Gumuliauskas), 9 aukštuminiai gyvenamieji namai‑apartamentai Elija (pradėti 2006, architektas H. K. Šilgalis, baigti 2019). 2020 rekonstruota Šventosios centrinė aikštė (architektai Mantas Daukšys, Inga Daukšienė, Gerda Antanaitytė).

Palanga: Architektūros gidas Vilnius 2021.

2271

Istorija

Dabartinės Šventosios teritorijoje gyventa jau penktame tūkstantmetyje prieš Kristų (Šventosios gyvenvietės). Prekyvietė ir uostas minimi nuo 12 a., 14–17 a. – Hanzos pirklių maršrutuose iš Karaliaučiaus į Rygą. 16 a. antros pusės žemėlapiuose pažymėtas Šventosios uostas. 1560–1824 buvo evangelikų liuteronų bažnyčia. 1589 Abiejų Tautų Respublikos seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas, konkuravo su Klaipėda. 1656 Šventąją užėmė švedai, pastatė įtvirtinimus. 1679 miestelyje buvo 45 sodybos, miestelėnai atleisti nuo prievolių, anglų pirklių bendrovė gavo privilegiją įrengti didelių laivų uostą. 1685 suteikta Magdeburgo teisė. 17 a. pabaigoje varžėsi su Klaipėda, Ryga ir Liepoja. 1701 Rygos pirklių prašymu švedai užvertė uostą akmenimis, miestą sudegino. 1721 ir 1790 buvo 35 šeimos, 1816 – 33 sodybos. 1819–1917 priklausė Kuršo gubernijai, 1919–20 – Latvijai, 1921 atiteko Lietuvai. Nuo 1923 buvo atkuriamas ir plečiamas žvejybos uostas, nuo 1937 pagal projektą statomas žvejų miestelis, nuo 1939 – prekybos uostas. 1931 pastatyta medinė katalikų bažnyčia, 21 a. padžioje – nauja mūrinė. 1938 suteiktos kurorto teisės. 1941, 1948, 1949 ir 1951 ištremti 25 Šventosios gyventojai. 1973 Šventoji prijungta prie Palangos. 2008 patvirtintas jos herbas. 1923 buvo 410, 1959 – 780, 1970 – 846 gyventojai.

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką