Šveñtojo Krỹžiaus vaivadijà (województwo świętokrzyskie) yra Lenkijos pietinėje dalyje.
Plotas 11 672 km2. 1,20 mln. gyventojų (2021).
Centras – Kielcai (186 900 gyventojų, 2021). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Ostrowiec Świętokrzyski (64,8), Starachowicės (46,3), Skarżysko‑Kamienna (43,1).
Šventojo Kryžiaus vaivadija suskirstyta į 13 apskričių; Kielcai turi apskrities teises.
Didumą Šventojo Kryžiaus vaivadijos paviršiaus užima Mažosios Lenkijos aukštuma. Jos aukščiausia dalis – Šventojo Kryžiaus kalnai (vaivadijos aukščiausia vieta – Łysicos kalnas, 612 m), pietuose – lygumos (vidutinis aukštis 200–300 m); yra karstinių reljefo formų.
Klimatas vidutinių platumų; kalnuotojoje vaivadijos dalyje metų vidutinė temperatūra mažiau kaip 7 °C, pietuose apie 8 °C. Šventojo Kryžiaus kalnuose per metus iškrinta iki 800 mm kritulių, pietinėje dalyje – 550 mm.
Svarbiausia upė – Vysla (ja eina vaivadijos pietinė, pietrytinė ir rytinė riba); per vaivadijos teritoriją teka jos kairieji intakai (didžiausi – Nida, Kamienna). Daug nedidelių dirbtinių vandens telkinių. Šventojo Kryžiaus vaivadijos šiaurėje, rytuose ir pietuose vyrauja labai derlingi rudžemiai ir juodžemiai, pietvakariuose – kalciažemiai, vidurinėje dalyje – skurdūs smėlžemiai.
Miškai užima 27,5 % teritorijos; didžiausi miškų masyvai yra šiaurinėje dalyje (auga kėniai, pušys, bukai, ąžuolai, eglės). Saugomos teritorijos užima apie 62 % ploto; yra Šventojo Kryžiaus nacionalinis parkas (įkurtas 1950), 9 kraštovaizdžio parkai, 67 gamtos rezervatai.
Šventojo Kryžiaus vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija; plėtojama paslaugų sfera. Nuo 1989 ūkio šakos restruktūrizuojamos. 1997 įkurta Starachowicių laisvoji ekonominė zona; vaivadijos pietryčiuose yra Tarnobrzego laisvosios ekonominės zonos Euro‑Park Wisłosan padalinys.
Kasama (daugiausia Šventojo Kryžiaus kalnuose) klintys, mergelis, dolomitas, smiltainis, kvarcitas. Yra sieros, gipso, geležies ir vario rūdų telkinių. Juodoji metalurgija, mašinų, guolių, transporto priemonių, šaudmenų gamyba, statybinių medžiagų (cemento ir kita), dailiosios keramikos, stiklo, elektrotechnikos, maisto, siuvimo, trikotažo ir kojinių, avalynės, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos, poligrafijos pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Kielcai, Ostrowiec Świętokrzyski ir kiti didesnieji miestai. Žemės ūkis palyginti menkas, geriausiai išplėtotas rytinėje ir pietinėje dalyje. Žemės ūkio naudmenos užima 62,6 % teritorijos (48,1 % – ariamoji žemė, 12,7 % – pievos ir ganyklos, 1,8 % – sodai). Auginama daugiausia javai (kviečiai, rugiai, miežiai) ir bulvės, t. p. tabakai. Daržininkystė, sodininkystė. Veisiama daugiausia galvijai.
Turizmas, vandens, žiemos sportas. Balneologijos kurortai Busko‑Zdrójus, Solec‑Zdrójus.
Per vaivadijos teritoriją eina Varšuvos–Krokuvos geležinkelis ir plentas, Kielcuose susikerta geležinkeliai ir plentai, jungiantys daugelį kitų Lenkijos miestų.
Šventojo Kryžiaus vaivadija įkurta 1999 iš dalies buvusių Kielcų, Tarnobrzego, Radomo, Petrakavo ir Čenstakavos vaivadijų.
-Švento Kryžiaus vaivadija; -świętokrzyskie