Svieri kunigáikščiai, Svyri kunigáikščiai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritinių kunigaikščių, vėliau bajorų giminė, žinoma nuo 15 a. pradžios. Vardas kilęs iš Svierių (Svyrių) vietovės. Svarbiausios tėvoninės valdos buvo Ašmenos apskrityje – Svieriai, Svyronys, Medilas, jų įsigijo ir Palenkėje. Manoma, Svierių kunigaikščiai, kaip ir kai kurie kiti ne Gediminaičių kilmės kunigaikščiai, titulą gavo vedybomis susigiminiavę su viešpataujančios Gediminaičių dinastijos atstovais. Kunigaikščių titulas garantavo jiems giminės prestižą, todėl Svieriškiai giminiavosi su Astikais, Radvilomis, Kęsgailomis, Daugirdais, galbūt ir su didikais Sungailomis – jų valdos buvo greta. 15 a. pradžioje minimi Ditas (Titas) ir Danišas Svieriškiai pradėjo Svierių kunigaikščių keturias šakas: iš Dito kilo trys, iš Danišo – viena. Nors Svieriškiai buvo kunigaikščiai, 15 a. žymesnis buvo tik Vilniaus kanauninkas (1491–1508) ir Varnionių klebonas Andriejus Petkaitis (m. 1508), studijavęs Krokuvos universitete, jame dėstęs filosofiją. Andriejus Aleksandraitis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio gavo Jarnicų valdą Drohičino žemėje (Palenkė), vedė vietos bajorę Kotryną Grotaitę iš Tokarų ir 1451 savo valdoje pastatydino katalikų bažnyčią. Kiti Svierių kunigaikščiai katalikų bažnyčių pastatydino minėtuose tėvoniniuose dvaruose Ašmenos apskrityje, rėmė pranciškonų ir bernardinų vienuolijas. 16 a. antrojoj pusėje į valdovo maršalkas iškilo (ir proteguojant Radviloms) broliai Lukošius (1565–93) ir Jonas (1566–98) Boleslovaičiai, Jokūbas Aleksandraitis (1580–85). Diduma Svieriškių iki 19 a. liko vidutiniais ir smulkiaisiais bajorais.
Svieriškiai; Svirskiai; -Ditas Svieriškis; -Titas Svieriškis; -Danišas Svieriškis; -Andriejus Petkaitis; -Andriejus Aleksandraitis; -Lukošius Boleslovaitis; -Jonas Boleslovaitis; -Jokūbas Aleksandraitis
L: J. Tęgowski Rodowód kniaziów Świrskich do końca XVI wieku Wrocław 2011.
2336