švietimas Mažojoje Lietuvoje

švietmas Mažójoje Lietuvojè

Mažojoje Lietuvoje, daugiausia Semboje, mokyklos prie bažnyčių pradėtos steigti 13 amžiuje. Skalvoje, Pilsote ir Nadruvoje prie miestų bažnyčių veikė vadinamosios lotyniškosios mokyklos, kurtos pagal bažnytinės valdžios nuostatas. Nuo 1530 visuomenės ir kultūros veikėjų pastangomis lietuvininkų vaikus parapinėse mokyklose pradėta mokyti lietuvių kalba, nors Mažosios Lietuvos valdžia mėgino mokyklose ją uždrausti. 16 a. antroje pusėje buvo 20 lietuvių parapinių mokyklų (Rusnėje, Tilžėje, Klaipėdoje, Priekulėje, Šilutėje, Vilkyškiuose ir kitur).

1574 M. Mažvydo Katekizme išspausdintas pirmasis lietuviškas elementorius – Pygus ir trumpas mokslas skaititi yr rašity. 17 a. pabaigoje–19 a. buvo parengta ir išleista daug originalių ir verstinių elementorių, mokyklinių chrestomatijų, sieninių elementorių (lentelių) abėcėlei mokytis. Svarbesni elementoriai: Pradzia pamoksla del mazu weikialu (1680), Skaitynės (1708), Naujas pibelis (1808).

Vidurinėse mokyklose lietuvių kalba nebuvo dėstoma. Lietuvių kalbos mokyta keliose aukštesnėse mokyklose: 1586 įkurtoje Tilžės kunigaikštiškojoje mokykloje (ji rengė dvikalbius krašto valdininkus), Karalienės mokytojų seminarijoje (įkurta 1811), kurioje dirbo lietuvių pedagogų, iš jų – rektoriai J. Romeikis (1891–1898), Valteris Tomušaitis (1898–1904). Pasirinktinai lietuvių kalba dėstyta Karaliaučiaus Frydricho kolegijoje (įkurta 1732), Gumbinės aukštesniojoje mokykloje (įkurta 1736), Klaipėdos gimnazijoje (įkurta 1879), Ragainės mokytojų seminarijoje (įkurta 1882), Pilkalnio (įkurta 1868), Įsruties (įkurta 1880), Klaipėdos (įkurta 1900) preparandumuose (parengiamuosiuose kursuose mokytojams) ir Klaipėdos mokytojų seminarijoje (įkurta 1903).

1541 Karaliaučiuje įkurta aukštesnioji akademinė mokykla – partikuliaras (jos vedėju buvo A. Kulvietis), 1544 pertvarkyta į Karaliaučiaus universitetą. Jis tapo svarbiu mokslo ir kultūros centru, jame studijavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių, iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilusiems studentams ir Mažosios Lietuvos lietuviams studentams buvo mokamos stipendijos; iki 20 a. vidurio universitetas darė įtaką Didžiosios Lietuvos protestantams.

tipinis Mažosios Lietuvos mokyklos pastatas (pastatytas 1853, Pašyšiai)

Švietimo plėtrai trukdė kraštą alinantys karai su Švedija (17 a.) ir 1709–1711 maro epidemija (po šios epidemijos labai sumažėjo lietuvininkų, jų gyvenamose vietose pradėjo kurtis kolonistai). 18 a. mokyklos supasaulietintos. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I šalyje vykdė švietimo reformą: 1718 didesniuose kaimuose nurodė steigti vadinamąsias žemininkų mokyklas (siūlyta dėstyti vokiečių kalba, mokyti iš vokiečių vadovėlių, tokiai germanizacijai pasipriešino lietuvių kunigai), vienas pirmųjų Europoje bandė įgyvendinti visuotinį pradinį mokslą 7–14 metų vaikams (mergaitėms ir berniukams). 1737 išleido privalomojo mokymo įstatymą – Reguliuojamieji principai (Principia regulativa).

Iki 1741 Lietuvos provincijoje (Klaipėdos, Tilžės, Ragainės ir Įsruties apskrityse) veikė 275 lietuvių pradinės mokyklos. Mišriatautėse apylinkėse sudarytos atskiros lietuvių ir vokiečių klasės. 18 a. Mažojoje Lietuvoje dėstyta lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis arba mišriai. 1800 buvo 411 lietuvių mokyklų: Įsruties apskrityje – 127, Klaipėdos – 85 (iš jų 8 mišrios, t. y. mokyti ir lietuvių, ir vokiečių vaikai), Ragainės – 69, Gumbinės – 58, Tilžės – 52, Labguvos – 20. 1864 Gumbinės ir Karaliaučiaus apygardose pradines mokyklas lankė apie 17 160 lietuvių mokinių, iš jų apie 12 240 kalbėjo tik lietuviškai, 4920 mokėjo ir vokiškai.

1718 įkurtas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras (1723–1859 lankė apie 1300 jaunuolių), 1727 – Hallės lietuvių kalbos seminaras. 1872 suvienytosios Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko Bendruosiuose nurodymuose (Allgemeine Bestimmungen) germanizacija paskelbta svarbiausiu valstybės siekiu. Dėstomoji lietuvių kalba pradinėse mokyklose buvo pradėta keisti vokiečių kalba. Tėvams priešinantis germanizacijai, daugelyje pradinių mokyklų lietuvių kalba (greta vokiečių kalbos) išliko iki 19 a. pabaigos.

1875 Gumbinės apygardoje veikė 352 mišrios vokiečių ir lietuvių pradinės mokyklos. 1886 pradines mokyklas lankė 20 778, 1911 – 15 893 lietuvininkų vaikai.

L: M. Lukšienė Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje Kaunas 1970; Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai Vilnius 1983; Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XII–XVII a. Vilnius 1994; Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIX a. antroji pusė–XX a. pradžia Kaunas 2002.

švietimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

švietimas Lietuvoje Rusijos imperijos valdymo metais

švietimas Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais

Lietuvos Respublikos švietimo sistema 1918–1940

švietimas Lietuvoje Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)

švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos metais (1940–1941 ir 1944–1990)

Lietuvos Respublikos švietimo sistema po nepriklausomybės atkūrimo

lietuviškos mokyklos užsienyje

2271

švietimas Lietuvoje; Lietuvos švietimas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką