Švitrigaila (Alessandro Guagnini kronikos Europos Sarmatijos aprašymas, 1578, iliustracija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Švitrigaila (Alessandro Guagnini kronikos Europos Sarmatijos aprašymas, 1578, iliustracija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Švitrigáila apie 1370 1452 02 10Luckas (palaidotas Vilniaus katedroje), Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–32). Iš Gediminaičių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus. Su pusbroliu Vytautu kovodamas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto ieškojo Vokiečių ordino, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus (1397–98, 1402–04, 1418–19), Maskvos didžiosios kunigaikštystės (1408) paramos; jį rėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senrusių žemės. Už sąmokslus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto buvo kalinamas, paskutinį kartą – 1409–18. Kai su juo susitaikydavo, gaudavo valdyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių (Černigovą, Severianų Naugardą, Brianską; Baltarusija). Nuo 1420 rėmė Vytautą. Dalyvavo 1422 Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kare su Vokiečių ordinu, su kitais buvo Melno taikos (1422) liudytojas. Po Vytauto mirties (1430) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių ir didikų paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, gynė jos suverenumą. Buvo sumanęs vainikuotis karaliumi, bet sutrukdė 1430 Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis konfliktas, virtęs karu (buvo užgrobta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausanti Vakarų Podolė); lenkų ponų veikiamas Švitrigailos brolis Lenkijos karalius Jogaila atšaukė Švitrigailos patvirtinimą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Nuo tada Švitrigaila kovojo ir su Jogaila. Padedamas Vokiečių ordino (1431 su didžiuoju magistru Pauliumi Russdorfu sudarė Skirsnemunės sutartį), Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto I, Moldavijos valdovo, Didžiosios ordos totorių ir Rusios kunigaikščių, atrėmė Lenkijos bandymus užimti Voluinę, panaikinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą.

Valdant Švitrigailai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė padidėjo jai priklausančių senrusių žemių kunigaikščių ir bajorų įtaka. Lenkų ponai Švitrigailą apkaltino stačiatikybės Lietuvoje platinimu, 1432 sukurstė prieš jį sąmokslą. 1432 09 01 sąmokslininkų netikėtai užpultas Ašmenoje su keliais didikais pabėgo į Polocką.

Lenkijos remiamas jo pusbrolis Žygimantas Kęstutaitis tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje prasidėjo vidaus karas. Lemiamame 1435 Pabaisko mūšyje Švitrigailos ir jo sąjungininko Livonijos ordino kariuomenė buvo sumušta. Pagal 1435 Bresto taiką ordinas turėjo atsisakyti remti Švitrigailą. Iki 1437 jis neteko valdžios daugumoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senrusių žemių (Polocke, Vitebske, Smolenske). Neturėdamas kitos išeities Švitrigaila pasidavė Lenkijai ir 1437 09 04 užrašė jai po savo mirties dar valdomas savo žemes (Kijevą, Voluinę, Podolę), Lucką atidavė iš karto. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Kęstutaičiui pasipriešinus, lenkų ponai susitarimo su Švitrigaila atsisakė. 1438 pabaigoje Švitrigailos ir lenkų dalinius iš Kijevo ir Lucko išvijo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė, Švitrigaila persikėlė į Moldaviją.

Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį 1440 nužudžius Švitrigaila vėl įsikūrė Voluinės centre Lucke, tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio šalininku. Prieš mirtį įsakė Voluinę perduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinei valdžiai. Švitrigailos kovos su lenkų ponais sutrukdė jiems po Vytauto mirties pajungti savo valdžiai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

L: J. Matusas Švitrigaila – Lietuvos didysis kunigaikštis Vilnius 21991.

903

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką