Świętochłowice (Sventochlovcės), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, Aukštutinės Silezijos pramoniniame regione, Katowicų aglomeracijos šiaurės vakarinėje dalyje. Turi apskrities teises.
46 494 gyventojai (2021). Świętochłowicės įsikūrusios abipus Rawos (Vyslos baseinas) aukštupio. Per Świętochłowices eina Katowicų–Legnicos geležinkelis, Katowicų–Gliwicių automobilių magistralė. Świętochłowicės, ilgą laiką (nuo 19 a.) buvusios akmens anglių gavybos, juodosios ir spalvotosios metalurgijos (geležies ir cinko lydymo) centras, 20 a. 10 dešimtmetyje pakeitė ūkinės veiklos kryptį – daugelis įmonių buvo restruktūrizuotos ir pertvarkytos, akmens anglių kasyklos uždarytos.
Gaminama statybiniai profiliai, plieninės plokštės, stoginė skarda (PMS Huta Florian SA bendrovė), laivų vidaus degimo varikliai, kasybos mašinos, hidrauliniai presai, plieninės konstrukcijos (Zakłady Urządzeń Technicznych Zgoda SA), kosmetikos priemonės (Fabryka Kosmetyków Pollena‑Malwa Sp. z o. o.), turistinė apranga ir reikmenys (Alpinus SA). Silezijos pramonės parkas (be Świętochłowicių, jam priklauso ir Ruda Śląska).
Daug sportui ir poilsiui skirtų objektų (daugiausia rekultivuotose buvusiose pramoninėse teritorijose). Miesto viešoji biblioteka. Miesto muziejus. Šv. Augustino (1872), Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus (1891), Šv. Juozapo (1931) bažnyčios.
Istorija
Pirmą kartą paminėtos 1313. 1327–1526 priklausė Čekijai, 1526–1742 – Austrijai, 1742–1922 – Prūsijai. 19 a. išsiplėtė, pradėta kasti akmens anglis, pastatyta metalurgijos gamyklų, nutiestas geležinkelis. Per II pasaulinį karą veikė nacių Vokietijos Osvencimo (Auschwitzo-Birkenau) koncentracijos stovyklos skyrius, 3 priverčiamojo darbo stovyklos. 1940 suteiktos miesto teisės. 1951–75 ir nuo 1999 – apskrities centras.