Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška

Kosciuškà Tadas Andrius Bonaventūra (lenk. Tadeusz Andrzej Bonawentura Kościuszko) 1746 02 04Mereszowszczyzna (dabartinėje Bresto srityje, Baltarusija) 1817 10 15Solothurn (Šveicarija), Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas. Generolas leitenantas (1792).

Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška (aliejus, po 1802, dailininkas K. G. Schweikartas, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Išsilavinimas ir karo tarnyba

1755–60 mokėsi pijorų kolegijoje Lubieszówe (dabar Liubešivas, Ukraina), 1765–69 Varšuvos kadetų korpuse, 1769–74 tobulinosi Paryžiaus karo akademijoje. Dalyvavo 1775–83 Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės kare (vadovavo įvairių objektų įtvirtinimui). 1784 sugrįžo į Lenkiją, 1789 paskirtas jos kariuomenės brigados vadu. Pasižymėjo per 1792 karą su Targowicos konfederaciją remiančia Rusija (vadovavo divizijai). Konfederatams įsitvirtinus valdžioje atsisakė tarnybos ir išvyko į Saksoniją. 1793 pradžioje Paryžiuje nesėkmingai tarėsi su revoliucine Prancūzijos (Prancūzijos revoliucija) vyriausybe dėl pagalbos Abiejų Tautų Respublikoje rengiamam sukilimui.

Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška (aliejus, po 1802, dailininkas K. G. Schweikartas, Varšuvos nacionalinis muziejus)

1794 metų sukilimo vadas

Vienas 1794 sukilimo organizatorių. 1794 03 Krokuvoje paskelbtas sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu diktatoriumi. Siekdamas įtraukti į sukilimą valstiečius 1794 05 paskelbė Połanieco universalą. 1794 10 mūšyje prie Maciejowicų sužeistas pateko į Rusijos nelaisvę. Kalintas Petropavlovsko tvirtovėje. 1796 paleistas (už jo ištikimybės priesaiką imperatoriui Pavelui I išlaisvinta apie 12 000 sukilėlių). Gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau Prancūzijoje. Dalyvavo kuriant lenkų legionus, bet Napoleonui I nesutikus paremti Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, atsisakė siūlomos vietos Prancūzijos kariuomenės vadovybėje, nepasitikėdamas nesutiko bendradarbiauti ir Napoleonui I 1806 parengus Lenkijos atkūrimo planą.

Save laikė lietuviu, laiškuose (1790) pabrėždavo esąs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis. 1819 T. A. B. Kosciuškos palaikai iš Šveicarijos (ten gyveno nuo 1815) buvo atvežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelio katedroje.

Atminimo įamžinimas

T. A. B. Kosciuškos garbei 1820–23 Krokuvoje supiltas Kosčiuškos kalnas, kuris tapo viena labiausiai lankomų Lenkijos vietų. T. A. B. Kosciuškos vardu pavadinti keli miestai Jungtinėse Amerikos Valstijose, aukščiausias Australijos kalnas ir kita.

Kosciuškos kalnas Krokuvoje

-Tadas Kosciuška; -Tadeusz Kościuszko

L: K. Średniowska Kościuszko bohater narodowy: Opinie współczesnych i potomnych 1794–1946 Warszawa 1973; M. Malski Amerykańska wojna pułkownika Kościuszko Warszawa 1977; B. Szyndler Tadeusz Kościuszko 1746–1817 Warszawa 1991; F. Koneczny Tadeusz Kościuszko: Na setną rocznicę zgonu Naczelnika: Życie–Czyny–Duch Poznań 21996.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką