Tadeusz Miciński

Miciński Tadeusz (Tadeušas Micnskis) 1873 11 09Lodzė 1918 02Čerikov (dabar Mogiliavo sr.), lenkų rašytojas, publicistas. Jaunosios Lenkijos laikotarpio literatūros atstovas. 1893–95 studijavo istoriją Jogailos universitete, vėliau – filosofiją Leipcige ir Berlyne. 1897–98 gyveno Ispanijoje, domėjosi ispanų tapyba, dramaturgija, mistika. Per Balkanų karą kaip savaitraščio Świat korespondentas buvo išsiųstas į Sofiją. 1915–18 gyveno Maskvoje ir Petrograde, čia suartėjo su tolstojininkais. Išleido metafizinių eilėraščių rinkinį Žvaigždžių tamsoje (W mroku gwiazd 1902). Impresionistinėje dramoje Kunigaikštis Potiomkinas (Kniaż Potiomkin 1906) aprašomas rusų jūreivių maištas, revoliucijos idėjoms priešpriešinamas žmogaus dorovinis atgimimas. Dramos Aukso rūmų prieblandose, arba Bazilisa Teofanu (W mrokach złotego pałacu, czyli Bazylissa Teofanu 1909) veiksmo vieta yra Konstantinopolis. Dar parašė dramas Rabino naktis (Noc rabinowa 1904), Dvasių priešai (Wrogowie duchów 1907). Sukūrė poemas Nepabaigtas (Niedokonany, išleista 1931), Naujas gyvenimas (Życie nowe 1907), Valenrodo vaiduoklis (Widmo Wallenroda 1914), Naujasis Konradas Valenrodas (Nowy Konrad Wallenrod 1915). Parašė simbolinių fantastinių romanų (Nietota. Slaptoji Tatrų knyga / Nietota. Tajemna księga Tatr 1910, Kunigas Faustas / Xsiądz Faust 1913). Publicistika išleista knyga Prie lenkiškos dvasios ištakų (Do Żródeł duszy polskiej 1906). Kūrybai būdinga Jaunosios Lenkijos leksika, lyrikai – ekspresionizmas ir siurrealizmas.

3047