Tadžkijos knas. Nuo 1929 buvo kuriami trumpametražiai dokumentiniai filmai, leistas kino žurnalas Sovietų Tadžikistanas (nuo 1935 nuolat). 1930 Stalinabade (dabar Dušanbė) įkurta kino studija Tadžikfilm. 1932 pradėta kurti vaidybinius nebyliuosius (pirmasis – Kai miršta emyrai 1932, režisierė L. Pečiorina, 1905–67, Emigrantas 1934, režisierius K. Jarmatovas), 1935 – garsinius filmus. 4 dešimtmečio pabaigoje sukurti pirmieji vaidybiniai garsiniai filmai Sodas (1939, režisierius N. Dostalis, 1909–59), Draugai susitinka vėl (1939, režisierius K. Jarmatovas). 6–7 dešimtmetyje pradėjo klostytis nacionalinė kino dramaturgija ir režisūra. 6–8 dešimtmetyje buvo populiarios režisierių R. Perelšteino (1909–78; Aš sutikau merginą 1957), T. Sabirovo (1929–2002; Sūnui laikas vesti 1960) muzikinės komedijos, B. Kimiagarovo istorinis filmas Dochunda (1956, pagal Aini), biografinis filmas Poeto likimas (1959, apie Rūdaki), istorinė trilogija Sakmė apie Rustamą (1972), Rustamas ir Suchrabas (1973), Sakmė apie Sijavušą (1977, visi pagal Ferdousi). Vienas žymiausių 7 dešimtmečio filmų – Pamyro vaikai (1963, režisierius V. Motylis). 7–8 dešimtmetyje pradėjo režisuoti Kinematografijos instituto Maskvoje absolventai A. Turajevas (g. 1934, Trečioji duktė 1971), M. Aripovas (1935–98; Niso 1966, Kalnuose mano širdis 1969), M. Kasymova (g. 1938; 1943 vasara 1968), S. Chamidovas (1939–97; Susitikimas prie senos mečetės 1969), V. Achadovas (g. 1945). 9–10 dešimtmetyje buvo reikšmingi režisierių B. Sadykovo (g. 1941), B. Chudoinazarovo (g. 1965; Broliukas 1991), D. Usmonovo (g. 1965) gyvenamojo laikotarpio tematikos filmai, itin populiarūs buvo žanriniai filmai (Asmens sargybinis 1980, režisierius A. Chamrajevas). 1993–2005 dėl šalyje vykusio pilietinio karo ir menko finansavimo kino studijoje Tadžikfilm filmų nesukurta. Režisieriai B. Chudoinazarovas (Koš ba koš 1993, Mėnulio tėtis 1999), T. Chamidovas (g. 1956; Dalyvavimas 1995), D. Usmonovas (Bitės skrydis 1998, Angelas dešinėje 2002) kuria užsienyje. Reikšmingų dokumentinių filmų sukūrė režisieriai B. Kimiagarovas (Tadžikistanas 1946, su L. Stepanova), V. Kuzinas (1904–78), D. Chudonazarovas (g. 1944; Lopšinė 1966), V. Ervaisas, M. Jusupova (g. 1949; Komandiruotė 1998). Žymesni aktoriai: M. Kasymovas (1907–71), A. Kasymovas (1907–2001), S. Tuibajeva (1913–96), A. Burchanovas (1915–98), Z. Dustmatovas (1914–?), Š. Kijamovas (1920–2000), G. Zavkibekovas (1929–2003), M. Vachidovas (1939–77), Ch. Gadojevas (g. 1937), A. Muchamedžanovas (1940–2002), S. Isojeva (g. 1942), N. Abdullojevas (g. 1948), D. Umarova (g. 1949).
Tadžikijos kultūra
Tadžikijos konstitucinė santvarka
Tadžikijos partijos ir profsąjungos
Tadžikijos ginkluotosios pajėgos