Tadžkijos mùzika.

Muzikinės kultūros ištakos

Muzikinės kultūros ištakos siekia Persijos Achaimenidų, Baktrijos ir Sogdianos, Seleukidų, Kušanų ir Partų imperijų laikus. Muzikos raidai įtakos turėjo graikų, hunų, tiurkų (nuo 2 a.), arabų (nuo 7 a.), mongolų (13 a.), uzbekų (nuo 15 a.) muzikinė kultūra. Apima tradicinę (liaudies ir klasikinę), nuo 20 a. – Vakarų pavyzdžio akademinę, nuo 20 a. 7 dešimtmečio dar ir popmuziką.

Liaudies muzika

muzikantai tautiniais kostiumais prie Hissar (netoli Dušanbės) tvirtovės

Liaudies muzikos repertuarą sudaro religinė poezija, darbo, apeiginės, lyrinės, epinės dainos ir kūriniai instrumentams solo. Dainos atliekamos solo arba su instrumentų pritarimu. Pasižymi ritmo modelių įvairove. Melodijos vienbalsės, kartais su heterofonijos, burdono ar parafonijos elementais, vyrauja 7 laipsnių diatoninės dermės. Gausu ornamentikos – foršlagų, melizmų, glissando. Šiaurės Tadžikijos lygumų gyventojų muzikos stilius ir repertuaras artimas uzbekų muzikai. Gyvuoja nakšas – dainų ciklas, vyrų atliekamas per vestuvių apeigas. Populiariausi instrumentai – Kašgaro rubabas, dutaras, tanbūras, čartaras, pandžtaras, šeštaras, taras (gnaibomieji chordofonai), čangas (mušamasis chordofonas), sato, gidžakas (strykiniai chordofonai), zurna, karnajus, džuftnajus (aerofonai), doira (membranofonas).

Tadžikijos centrinėje dalyje populiarus vyrų bardų (chafizų) atliekamas epinis ciklas Guruglо. Jo melodika rečitatyvinio pobūdžio, siauros apimties, dainuojama žemu gerkliniu balsu (daugiau kaip 30 skirtingų melodijų); pritariama dumbraku (tanbūru), nedideliu dutaru, setaru, gidžaku. Pietų Tadžikijos kalniečių muzika savita, išlaikiusi archajinių bruožų, gimininga Šiaurės Afganistano muzikai; ypač gausus Badachšano regiono muzikinis paveldas. Paplitusi vokalinė ciklinė muzikos forma – malda, maldų giedojimas, tai ekstazinio pobūdžio religinio turinio kompozicija, dažnai persų sufijų ir izmailitų poetų (Nasiro Chusrau, Rumi ir kitų) tekstais (sovietų valdžios metais drausta). Dalyvauja visa kaimo bendruomenė. Giedama savitu gerkliniu ir nosiniu stiliumi. Melodika minorinio pobūdžio, su padidintosiomis sekundomis.

dutaras

Pritariama vienu ar dviem rubabais ar tanbūrais, ritmas mušamas dafu. Dainuojamos klasikinės persų poetų gazelės. Gyvuoja liaudies muzikos forma falakas, atliekamas per šeimos šventes, vestuves ir apipjaustymo apeigas, laidotuves, nourūzą (persų Naujieji metai). Jo melodika chromatinė, siauros apimties. Tekstai grindžiami rubajatais, vyrauja pavasario, meilės, likimo tema. Pritariamieji ir solo instrumentai – Pamyro ir afganų rubabai, komūzas, tanbūras, setaras, Pamyro gidžakas, taras, nėjus, nagora, dafas.

doira

taras

Profesionaliosios muzikos raida iki 20 a. antros pusės

Miestų aukštuomenės profesionaliosios muzikos tradiciją atspindi šašmakomas (šešių makomų ciklas). Savita makomo tradicija susiklostė Chudžande. Klasikinė muzika labiausiai suklestėjo viduramžiais. Svarbi buvo arabų muzikos įtaka. Aukštą tadžikų muzikinę kultūrą liudija Alfarabijaus, Avicenos, Safi ad Dino Urmavi muzikologijos traktatai. Džami parašė Traktatą apie muziką. Poetas, rūmų muzikantas ir teoretikas Nadžmudinas Kaukabi sukūrė naują makomo teoriją ir ją išdėstė tadžikų (persų) kalba parašytame traktate (turėjo įtakos tolesnei Indijos ir Persijos muzikologijos raidai). Rūmų muzikantas Darvišas Ali Čangi parašė reikšmingą muzikos istorijos traktatą.

Muzika sovietų valdžios metais

Vakarų akademinė muzika ėmė klostytis sovietų valdžios metais. 1929 Dušanbėje įkurta Tadžikijos valstybinis dramos teatras (su muzikos trupe), 1938 Tadžikijos filharmonija (veikė nacionalinių instrumentų orkestras, rubabo atlikėjų, liaudies dainų ir šokių ansambliai), 1940 – Tadžikijos kompozitorių sąjunga, Tadžikijos operos ir baleto teatras, Pamyro etnografinis ansamblis, 1965 – simfoninis orkestras, 1978 – styginių kvartetas. Pirmąją tadžikų operą Vosės sukilimas 1937 sukūrė S. Balasanianas (derino tradicinės ir šiuolaikinės muzikos formas; pastatyta 1939). 1941 pastatytas pirmasis baletas Dvi rožės (A. Lenskio muzika, M. Rabijevo libretas). Naują postūmį akademinės muzikos raidai davė II pasaulinio karo metais Dušanbėje veikęs Ukrainos simfoninis orkestras.

koncertų salė Dušanbėje (1980)

Pirmieji kūriniai simfoniniam orkestrui sukurti 5–6 dešimtmečiais: F. Salijevo Tadžikų rapsodija (1947), J. Sabzanovo Rudaki atminti (1958), A. Chamdamovo Šventinė uvertiūra (1958). Pirmuosius styginių kvartetus sukūrė J. Sabzanovas, D. Achunovas ir Š. Saifidinovas. 20 a. 5 dešimmetyje natomis užrašytas tradicinis šašmakomas (F. Šahobovas, Š. Sachibovas, B. Faizulajevas, U. Rodalskis). Žymesni šašmakomo atlikėjai – B. Ischakova (vokalistė), G. Gulomalijevas, A. Alajevas ir N. Šoulovas (instrumentininkai). 1962 įkurtas pirmasis profesionalus vokalinis instrumentinis ansamblis Gulšan. 20 a. 8–9 dešimtmečiais pradėjo klostytis nauja, moderni tadžikų muzikos kryptis (kompozitoriai F. Bachoras, T. Šahidi, Z. Miršakaras, J. Mamedovas, Š. Pulodis, B. Pigovatas). Susidomėta nacionalinio meno tradicijomis, sukurta kūrinių tadžikų muzikos instrumentams ir simfoniniam orkestrui, tarp jų – A. Odinajevo Dangaus skliautas (Falak), T. Šahidi Omaro Chajamo rubajatai, U. Ter‑Osipovo baletas Kalnų legenda, dainos pagal persų (tadžikų) klasikinės poezijos tekstus (A. Chamdamovas, Š. Saifidinovas, D. Dustmuhamedovas). Žymesni 9 dešimtmečio kompozitoriai: A. Latifzadė, L. Pulatova, H. Nijazi, P. Turabi, P. Tursunovas, K. Tušinokas, M. Chasanova, K. Chikmatovas, T. Satorovas, B. Jusupovas.

Muzika po 1991

20 a. 10 dešimtmetyje susibūrė daug neformalių popmuzikos grupių. Tadžikijai tapus nepriklausoma (1991) dėl pablogėjusios politinės ir ekonominės padėties daug kompozitorių ir kitų muzikų išvyko į užsienį. Didelį nuosmukį muzikinė kultūra patyrė pilietinio karo metais (1992–97). 1995 įvyko Tadžikijos kultūros ir informacijos ministerijos surengta taikos dekada, kurioje dalyvavo žymūs Tadžikijos atlikėjai. Žymesni dirigentai I. Abdulajevas, A. Kamalovas, F. Salijevas, A. Hamdamovas, vokalistai A. Babakulovas, L. Kabirova, H. Mavlanova, D. Murodovas, T. Fazilova, vargonininkai V. Aripovas ir D. Valamadas‑Zoda, pianistai A. Finkelbergas, D. Chakimova, G. Inojatova, V. Orlovas, N. Obidova.

1731

Tadžikijos kultūra

Tadžikija

Tadžikijos gamta

Tadžikijos gyventojai

Tadžikijos konstitucinė santvarka

Tadžikijos partijos ir profsąjungos

Tadžikijos ginkluotosios pajėgos

Tadžikijos ūkis

Tadžikijos istorija

Tadžikijos santykiai su Lietuva

Tadžikijos švietimas

Tadžikijos literatūra

Tadžikijos architektūra

Tadžikijos dailė

Tadžikijos teatras

Tadžikijos kinas

Tadžikijos žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką